Will intercultural communication studies really improve our practice of intercultural communication?

In this essay, I will examine a problem of the studies of intercultural communication that some theories of this subject may not meet the pragmatic demand of learners, because rough categorisation or heavily biased judgement of different cultures woven in the theories may provide tacit chauvinistic norms of understanding others to the learners of this subject. In order to deal with this question, firstly, I will critically examine ideas of easy categorisation and the “essentialist” method of understanding cultures as a feature of some theories of intercultural communication. Secondly, I will argue that there is a risk of realising negative imagination in society as a consequence of reproducing people’s paranoia by the theories. Thirdly, I will give a criticism of methodology of intercultural communication studies and propose a more preferable method of intercultural communications.Straipsnyje nagrinėjama tarpkultūrinės komunikacijos studijų problema, kurią kai kurios teorijos išleidžia iš akių, kadangi pernelyg drąsus kategorijų taikymas ar teorijose giliai įsišakniję tendencingi sprendimai apie kitokią kultūrą gali atskleisti užslėptą šovinistinį kitų kultūrų vertinimą. Sprendžiant šią problemą, pirmiausia kritiškai apžvelgiamas nevaržomas kategorijų taikymas ir „esencialistinis“ kultūrų supratimo metodas, kaip kai kurių tarpkultūrinės komunikacijos teorijų požymis. Tokios teorijos, autoriaus nuomone, skatina tautų baimę ir gali sukelti grėsmingą negatyvią visuomenės vaizduotę. Šiame straipsnyje pristatoma ir tarpkultūrinės komunikacijos studijų metodologijos kritika bei siūlomas tinkamesnis tarpkultūrinės komunikacijos metodas.Publication of this volume of “Regionines Studijos” is sponsored by Toshiba International Foundatio