Certain aspects of the application of criminal liability for the genocide after the ruling of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania in case of the commitment of international crimes during Soviet occupation

Sovietinės okupacijos periodas Lietuvoje neginčijamai yra paženklintas plataus masto represijomis Lietuvos gyventojų atžvilgiu. Atgavusi nepriklausomybę Lietuva pradėjo asmenų, atsakingų už šias represijas, baudžiamąjį persekiojimą. Reikšmingą tokio pobūdžio bylų dalį sudaro asmenų, atsakingų už Lietuvos partizanų žūtį, baudžiamasis persekiojimas. Šiose bylose minėti asmenys buvo kaltinami ir atskirais atvejais pripažįstami kaltais vykdę genocidą politinės grupės – Lietuvos partizanų – atžvilgiu. 2014 m. kovo 18 d. LR Konstitucinio teismo sprendimu buvo nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija; Žin., 2000, Nr. 89-2741) 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo gali būti teisiamas pagal Baudžiamojo kodekso 99 straipsnį už veiksmus, kuriais buvo siekiama fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai socialinei ar politinei grupei, atliktus tol, kol Baudžiamajame kodekse nebuvo nustatyta atsakomybė už žmonių, priklausančių socialinei ar politinei grupei, genocidą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.“ Šiame kontekste aktualu išsiaiškinti kaip toliau teismų praktikoje turėtų būti sprendžiamas asmenų, atsakingų už sovietinės okupacijos metu vykdytas represijas Lietuvos gyventojų atžvilgiu, baudžiamosios atsakomybės klausimas. Lietuvos apeliacinis teismas jau priėmė pirmąsias nutartis atsižvelgiant į minėtą LR Konstitucinio teismo nutarimą, tačiau LR Konstitucinio teismo sprendimas palieka dar daug įvairių probleminių aspektų, kuriuos būtina išanalizuoti taikant atsakingiems asmenims baudžiamąją atsakomybę už sovietinės okupacijos metu įvykdytas tarptautines nusikalstamas veikasThe period of soviet occupation in Lithuania was marked with wide and cruel repressions against Lithuanian people. With the restoration of Independence Lithuania was able to start prosecutions against persons responsible for these atrocities. The significant part of such cases are cases against persons who are responsible for the repressions against Lithuanian partisans. Previously, in cases where it was identified that a person had participated in the repressions against Lithuanian partisans, he was convicted of a genocide crime, establishing that genocide was directed against Lithuanian partisans as a political group. Here it is important to note, that the definition of genocide in the Criminal Code of the Republic of Lithuania is broader than the definition in the Convention on the Prevention and Punishment of the Crime of Genocide, i.e. stating that genocide as such is possible also against social or political groups. As a result the application to the Constitutional Court of the Republic of Lithuania was submitted asking to check the constitutionality of the definition of the genocide crime in the Criminal Code of the Republic of Lithuania and retroactive application of it to the crimes that were committed in Lithuania during Soviet occupation. On 18 March 2014, the Constitutional Court ruled that “[a]rticle 99 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania insofar as this article provides that actions are considered to constitute genocide if they are aimed at physically destroying, in whole or in part, persons belonging to any national, ethnical, racial, religious, social, or political group, is not in conflict with the Constitution of the Republic of Lithuania.” [...]Teisės fakultetasViešosios teisės katedraVytauto Didžiojo universiteta