Apsauginių juostų vandens telkinių pakrantėse atkūrimo principai ir prioritetai

Žemės ūkio intensyvinimas, plečiant dirbamų laukų plotus, upių slėnių sausinimo darbai (vagų tiesinimas, gilinimas bei drenažo sistemų įrengimas) turi didelį poveikį gamtiniam karkasui. Lietuvoje vykdant melioracijos darbus labiausiai buvo pažeista smulkioji vandentakių grandis, kuri sudaro daugiau kaip pusę viso upių tinklo. Sunaikinus apsaugines pakrančių juostas upių slėniuose, pažeidžiamos natūralios ekosistemos, veikiančios kaip gamtiniai biogeocheminiai barjerai, teikiantys kraštovaizdžiui estetinį vaizdą, saugantys bioįvairovę bei mažinantys paviršinių vandenų taršą. Augalų filtracinės juostos išilgai upelių pakrančių pripažintos kaip efektyviausia priemonė, apsauganti vandenis nuo pasklidosios žemės ūkio taršos daugelyje pasaulio šalių. Pakrančių apsauginių juostų projektavimas dėl upių baseinų hidrologinių parametrų įvairovės bei faktorių, lemiančių teršalų judėjimo ypatumus (juostų augalijos dangos rūšies ir tankio, juostos pločio ir nuolydžio), vis dar turi neaiškumų. Straipsnis parengtas remiantis Aplinkos apsaugos agentūros įgyvendinamo projekto „Priemonių vandensaugos tikslams siekti galimybių studijų parengimas" ataskaita. Straipsnyje apžvelgtos svarbiausios vandens telkinių pakrančių apsauginių juostų funkcijos ir efektyvumas sulaikant biogenines medžiagas, remiantis atlikta analize suformuluoti juostų projektavimo Lietuvoje pagrindiniai principai, pasiūlyti orientaciniai paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų pločiai konkrečiomis Lietuvos sąlygomis (tipiniuose rajonuose), įvertinti apsauginių juostų įrengimo ir tvarkymo santykiniai kaštai, tikslingumas ir prioritetai. Tiriant naudoti loginės analizės ir sintezės, palyginimo, santykinių rodiklių skaičiavimo, apibendrinimo metodaiIntensification of agricultural activity, increasing areas of cultivable land and drainage works in the river valleys (canalizing and deepening of the river bed, installation of drainage systems) have a significant influence on the natural carcass. Destruction of riparian buffer strips in river valleys breaks the existing natural ecosystems, which function as natural biochemical barriers providing the landscape with aesthetic scenery, protecting the biodiversity and reducing pollution of surface waters. Vegetative buffer strips, located along the riversides, have been recognized to be the most effective measure for the water protection against non-point agricultural pollution in many countries of the world. Still, there is some uncertainty about the projection of buffer strips, which is related with the variety of hydrological parameters of the river basins and with the factors determining the peculiarities of pollutants' flow (type and density of the strip vegetation, width and slope of the strip). This paper reviews the most important functions of the riparian buffer strips and their efficiency in retaining the biogenic materials. The completed analysis is the basis for the formulation of the main principles of the riparian buffer strips' design in Lithuania, suggested approximate widths of riparian buffer strips in separate zones of Lithuania (typical regions) and estimation of relative costs, expediency and priorities. The methods of logical analysis and synthesis, comparison, statistical analysis, calculation of relative indices and generalization have been used in this workVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij