God’s hiddenness – the principle of christianity and the challenge for philosophy

1993 metais pasirodęs Johno L. Schellenbergo veikalas „Dievo paslėptis ir žmogaus protas“ („Divine Hiddenness and Human Reason“), anot apžvalgininkų, tarp kai kurių religijos filosofų bei filosofinės teologijos atstovų sukėlė geroką sumaištį – jis buvo įvertintas kaip naujas, gerai argumentuotas iššūkis teistinei Dievo sampratai. Nors Dievo neregimybė – kartu paradoksaliai išpažįstant įvairius Dievo apsireiškimus – yra vienas pamatinių skirtingų religijų principų, tačiau Schellenbergo pozicija yra originali dėl to, kad jis šiuo principu operuoja ne siekdamas naujai persvarstyti kurią nors grynai teologinę temą, bet filosofinį Dievo buvimo galimybės klausimą, tiksliau – epistemologinį klausimą religijos filosofijos kontekste. Neįprasta ir tai, kad „Dievo paslėpties ir žmogaus proto“ autorius savąjį – „kognityvinį“, nes Dievo buvimo klausimą išsprendžia pažinimo teorijos plotmėje, – ateizmo variantą atskyrė nuo kito garsaus ateisto Bertrando Russello fundamentalistinio ateizmo, kurį šis išpažino daugelyje savo darbų, pavyzdžiui, knygoje „Kodėl aš nesu krikščionis“ („Why I am not a Christian“).For many people the fact that God (we mean by God as represented in the historic Jewish and Christian theistic traditions) has not made His existence sufficiently evident is first and foremost a source of existential concern. Tis is so because the hiddenness of God raises difficult existential questions concerning the meaning, value or purpose of our lives. But this sort of questions (i.e. existential) is not a direct subject of this article. Te fact of divine hiddenness allegedly poses another sort of questions, too – cognitive problems for theism. In an important recent book, Divine Hiddenness and Human Reason, John L. Schellenberg has presented an argument that the extent to which evidence for the existence of God is not forthcoming, in conjunction with certain other plausible assumptions, entails the truth of atheism