Paskutiniais dešimtmečiais autobiografinė kūryba Europos, o ypač Rytų Europos, literatūriniame žemėlapyje labai ryški. Tą patį galima pasakyti ir apie šio žanro populiarumą, itin išaugusį po 1990-ųjų, Latvijoje. Be abejo, autobiografinis žanras susilaukė daug literatūros kritikų ir teoretikų dėmesio. Straipsnis nagrinėja problemas, susijusias su istorijos rekonstrukcija postsovietinės Latvijos autobiografiniuose kūriniuose, dviem aspektais. Anitos Liepos autobiografiniai romanai atskleidžia jos išgyvenimus sovietų okupacijos metu ir nutylėtas tiesas per oficialiai priimtą požiūrį. Vizmos Belševicos ir Margitos Gūtmanės tekstai tarsi kontrastas įprastai tų laikų traktuotei, juose atsiskleidžia probleminiai Latvijos istorijos aspektai...