Relationship between gamblers depression, anxiety, stress levels and psychological well-being

Azartinių lošimų problema yra gana plačiai tyrinėjama užsienio tyrėjų, tačiau Lietuvoje tokių tyrimų kol kas nepakanka. Šiuo tyrimu buvo siekta ištirti lošėjų įsitraukimo į lošimus, depresiškumo, nerimo, streso lygius ir psichologinę gerovę bei sąsajas tarp jų. Tyrimas vykdytas 2018 metais balandžio – gruodžio mėnesiais. Tiriamieji buvo atrinkti remiantis patogiosios imties sudarymo metodu. Tyrime dalyvavo 196 lošėjai (104 vyrai ir 92 moterys, amžiaus vidurkis 31,68 metų), t. y. asmenys, kurie dalyvauja azartiniuose lošimuose ar loterijose. Tiriamųjų įsitraukimo į azartinius lošimus lygis buvo nustatomas naudojant South Oaks Gambling Screen (SOGS) klausimyną. Depresiškumo, nerimo ir streso lygiai buvo nustatomi naudojant The Depression Anxiety Stress Scale (DASS21). Psichologinė gerovė buvo nustatoma naudojant Lietuviškosios psichologinės gerovės skalę jaunimui (LPSG-J). Tyrimo dalyviams taip pat buvo pateikti demografiniai klausimai apie jų lytį, šeimyninę padėtį, užimtumą ir išsilavinimą, bei klausimai apie jų lošimo stažą bei lošimo įpročių pokytį per pastaruosius 3, 6, 12 mėnesių. Gauti rezultatai parodė, kad dažniau į azartinius lošimus įsitraukia jaunesni, žemesnio (profesinio ir pradinio) išsilavinimo vyrai. Aukštesniu depresiškumo, nerimo ir streso lygiu ir žemesne psichologine gerove pasižymi jaunesni, žemesnio išsilavinimo, gyvenantis su tėvais ar vieniši lošiantys vyrai. Tarp įsitraukimo į azartinius lošimus ir depresiškumo, nerimo bei streso lygių nustatyti teigiami statistiškai reikšmingi ryšiai, o tarp įsitraukimo į azartinius lošimus ir psichologinės gerovės nustatytas neigiamas statistiškai reikšmingas ryšys. Taikant daugialypės regresijos metodą nustatyta, kad tyrimo metu nagrinėti veiksniai pakankamai gerai leidžia prognozuoti vieni kitus, tačiau yra statistiškai reikšmingų skirtumų vyrų ir moterų imtyse: stebimos tendencijos, kad vyrų imtyje įsitraukimo į azartinius lošimus padariniai lemia prastesnę savijautą ir psichologinę gerovę, o moterų imtyje prastesnė savijauta ir psichologinė gerovė lemia didesnį įsitraukimą į azartinius lošimus.The problem of gambling is widely investigated by foreign researchers, but such research is still missing in Lithuania. The aim of this study was to investigate gamblers levels of gambling, depression, anxiety, stress and psychological well-being. The survey was conducted in April - December 2018. The participants were selected on the basis of a convenient sampling method. The study included 196 gamblers (104 men and 92 women, average age 31.68 years), i. e. persons involved in gambling or lotteries. The level of involvement of gamblers in gambling was determined using the South Oaks Gambling Screen (SOGS) questionnaire. Depression, anxiety and stress levels were determined using The Depression Anxiety Stress Scale (DASS21). Psychological well-being was determined using the Lithuanian Psychological Well-Being Scale (LPSG-J). Participants were also asked about demographic issues about their gender, marital status, employment and education, and about their gaming experience and gambling habits over the past 3, 6 or 12 months. The results showed that younger men with lower (vocational and initial) level of education are more likely to engage in gambling. Higher depression, anxiety and stress levels and a lower level of psychological well-being are more common between younger, lower-educated, living with parents or single men gamblers. There were positive statistically significant relationships between gambling and depression, anxiety and stress levels, and there was a negative statistically significant relationship between gambling and psychological well-being. The multi-regression approach has shown that the variables analyzed in the study have a mutual impact and are good enough to predict each other, but there are differences between male and female samples: in male sample the greater involvement in gambling is more likely to lead to poorer well-being and psychological well-being; In the female sample, poorer well-being and psychological well-being lead to greater involvement in gambling.Švietimo akademij