Influence of permanent structured cooperation on EU common security and defense policy: case of the Baltic states

Magistro baigiamasis darbas „Nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo poveikis ES bendrai saugumo ir gynybos politikai: Baltijos šalių atvejis“ tiria Europos Sąjungos bendradarbiavimo galimybes saugumo ir gynybos srityje po Nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo (PESCO) susitarimo pasirašymo ir analizuoja, kokią naudą iš šio bendradarbiavimo gali turėti Baltijos šalys. Darbo objektas yra Europos Sąjungos bendros saugumo ir gynybos politikos pokyčiai ir įgyvendinimo galimybės po Nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo priėmimo. Pagrindinis tyrimo tikslas yra aptarti saugumo ir gynybos sampratą mokslinėje literatūroje ir, išanalizavus saugumo ir gynybos politikos raidą Europos Sąjungoje, įvertinti Nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo (PESCO) galimą įtaką bendrai ES saugumo ir gynybos politikai ir Baltijos šalims. Šiam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1) atlikti sisteminę saugumo ir gynybos srities mokslinės literatūros analizę bei pristatyti konstruktyvizmo teorijos esminius aspektus ir jos galimybes aiškinti tarptautinį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje; 2) apžvelgti Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikos raidą; 3) išanalizuoti Nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo (PESCO), kaip dalies Bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP), įgyvendinimo galimybes Europos Sąjungoje ir Baltijos šalyse; 4) atlikti struktūrizuotus interviu su saugumo ir gynybos srities specialistais, politologais ekspertais, diplomatais ir, išanalizavus gautus atsakymus, įvertinti Nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo (PESCO) įtaką bendrai ES saugumo ir gynybos politikai bei Baltijos šalims. Sisteminė lyginamoji ES saugumo ir gynybos srities dokumentų analizė ir empirinėje darbo dalyje atlikto struktūrizuoto interviu rezultatai atskleidžia probleminius PESCO projektų klausimus ir Baltijos šalių įsipareigojimus bei naudą regionui po PESCO darbotvarkės pasirašymo. Darbe, nagrinėjant empirinės medžiagos duomenis, nustatytas skirtingas ES valstybių narių požiūris į karinio kooperavimosi reikalingumą ir bendrai į saugumą ir gynybą. Šiame darbe bus vertinama, kokius pokyčius gali atnešti Nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo darbotvarkės pasirašymas, kokią tai turės įtaką ES karinio bendradarbiavimo plėtrai ir kokią naudą iš to gali turėti Baltijos valstybės Lietuva, Latvija ir Estija.The Master‘s thesis „Influence of Permanent Structured Cooperation on EU Common Security and Defence Policy: case of the Baltic states“ is a research on cooperation possibilities of the European Union in the security and defence policy following the activation of Permanent Structured Cooperation (PESCO) and analyses the benefits of this cooperation to the Baltic states. The object of this research paper is changes and realisation possibilities in the field of EU‘s security and defence policy following the activation of PESCO. The aim of the research is to discuss the concept of security and defence in the scientific literature, to analyse the development of the security and defence policy in the European Union and to evaluate possible influence on the common security and defence policy for the EU and the Baltic states following the activation of PESCO. The objectives for the master‘s thesis. 1) Conduction of a systematic review of the scientific literature in the field of security and defence, presentation of the main aspects of the constructivism theory and it‘s possibilities to explain international cooperation in the field of security and defence. 2) Review of the development of the security and defence policy. 3) Analysis of Permanent Structured Cooperation as a part of the EU‘s security and defence policy (CSDP), analysis of possible implementation of the PESCO in the EU and particularly in the Baltic states. 4) Conduction of structured interviews with specialists, experts in political science and diplomats and evaluation of the influence of PESCO on the common security and defence policy for the Baltic states. A systematic comparative analysis of the documents of the EU‘s security and defence policy and the interview results revealed problematic issues of PESCO projects as well as commitments and benefits of the Baltic states following the establishment of Permanent Structured Cooperation framework. The observations in empirical research revealed different viewpoints of various Member States on the necessity of closer cooperation and on the security and defence in general. This research paper will cover the topic of the changes following the establishment of the Permanent Structured Cooperation framework and its influence (it may have on EU‘s closer binding cooperation), as well as the benefits for the Baltic states including Lithuania, Latvia and Estonia