Meteorologinių veiksnių įtaka tarpinių pasėlių produktyvumui, taikant tausojamąją ir ekologinę žemdirbystę

Tyrimai vykdyti trejus metus tausojamosios žemdirbystės sąlygomis Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje ir ekologinės žemdirbystės sąlygomis Kazliškių ekologiniame ūkyje. Tyrimų tiksas - nustatyti klimato veiksnių įtaką tarpinių pasėlių skirtingų rūšių (Trifolium pratense L,, Lolium multiflorum Lam., Sinapis alba L., B ras sic a napus L.) produktyvumui taikant tausojamąją ir ekologinę žemdirbystę. Nustatyta, kad klimato veiksniai neturėjo įtakos įsėlinių tarpinių pasėlių (raudonųjų dobilų ir gausiažiedžių svidrių) produktyvumui taikant abi žemdirbystės sistemas. Ekologinės žemdirbystės sąlygomis žieminių rapsų derlingumas priklausė nuo vegetacijos trukmės (r = 0,89, P < 0.01), o baltųjų garstyčių - nuo kritulių kiekio (r = 0,81, P < 0,01) ir hidroterminio koeficiento (r = 0,79, P < 0,05). Tausojamosios žemdirbystės sąlygomis klimato veiksniai neturėjo Įtakos posėlinių tarpinių pasėlių (baltųjų garstyčių ir žieminių rapsų) derlingumui. Raudonųjų dobilų, gausiažiedžių svidrių ir žieminių rapsų derlingumą lėmė pasėlio tankumas (nustatyti stiprūs ir labai stiprūs koreliaciniai ryšiai). Tausojamosios žemdirbystės sąlygomis posėlinio tarpinio pasėlio augalų rūsių derlingumas buvo stabilesnis nei isėlinio, nes jsėliniai augalai buvo nustelbti mineralinėmis trąšomis tręšto ir pesticidais purkšto antsėlio (kviečių). Taikant šį žemės dirbimą rudenį gautas didžiausias baltųjų garstyčių antžeminės masės derlius (0,92 Mg ha"1 absoliučiai sausų medžiagų), o raudonųjų dobilų, gausiažiedžių svidrių, žieminių rapsų - mažesnis, atitinkamai 29,3, 59,8 ir 37,0 %. Pavasarį atžėlusių raudonųjų dobilų ir žieminių rapsų antžeminės masės derlius buvo panašus - atitinkamai 0,37 ir 0,30 Mg ha-1 absoliučiai sausų medžiagųField experiments were carried out for three years under the conditions of sustainable agriculture at the Lithuanian University of Agriculture's Experimental Station and under the conditions of organic agriculture in Kazli lciai organic farm. The study was aimed to evaluate the effects of climate factors on the productivity of different catch crop species ('Trifolium pratense L., Lolium multiflorum Lam., Sinapis alba L., Brassica napiis L.) under sustainable and organic farming systems. In both farming systems, climate factors had no effect on the productivity of undersown catch crops (red clover and Italian ryegrass). In the organic farming system, winter rape productivity was influenced by the duration of vegetation period (r = 0.89, P < 0.01), that of white mustard by the amount of precipitation (r = 0.81, P < 0.01) and hydrothermal coefficient (HTC) (r = 0.79, P < 0.05). In the sustainable farming system, climate factors had no effect on the productivity of post-harvest catch crops (white mustard and winter rape). The productivity of red clover, Italian ryegrass and winter rape was determined by crop density (strong and very strong correlations were established) in both farming systems. In the sustainable farming system, the productivity of the post-harvest catch crop species was more stable than that of the undersown catch crop species as the latter were suppressed by main crop (winter wheat) fertilized with mineral fertilizers and sprayed with pesticides. In the sustainable farming system, the highest dry mass yield obtained in autumn was that of white mustard (0.92 Mg ha 1), while the yield of red clover, Italian ryegrass and winter rape was lower - 29.3%, 59.8% and 37.0%, respectively. The yield of the aboveground dry mass in spring of red clover and winter rape was similar - 0.37 and 0.30 Mg ha 1 respectively. In organic farming the highest yield in autumn was that of red clover - 2.38 Mg ha 1Vytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij