Social emotional literacy of pre-school age children, who attended and did not attend pre-school

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankiusių ir nelankiusių priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinis emocinis raštingumas ir jo raiška. Tyrimo aktualumas. Pastaruoju metu kitusi socialinė aplinka ir jos keliami reikalavimai žmogui yra susiję su socialinių įgūdžių prioritetų kaita. Tad šiame magistro darbe pristatomas kokybinis tyrimas, pateikia naujų žinių apie vaiko asmenybę, socialinių ir ekonominių pokyčių kontekste. Jame stengiamasi atsakyti į mokslinį probleminį klausimą - kokį poveikį asmenybės socialinio emocinio raštingumo raiškai daro ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymas ar nelankymas? Tyrimo objektas - nelankiusių ikimokyklinio ugdymo įstaigos (IUĮ) priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinis emocinis raštingumas ir lankiusių IUĮ priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinis emocinis raštingumas. Tyrimo tikslas – atskleisti priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinio emocinio raštingumo raišką. Tyrimo metodologija ir metodai. Tyrimas grindžiamas konstruktyvistinėmis, humanistinėmis idėjomis. Darbe naudojami tyrimo metodai: teoriniai ir kokybiniai. Tyrimo imtis. Tyrime dalyvavo 5 edukologijos ir psichologijos krypties ekspertai, 10 ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų, 20 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, 15 ikimokyklines ugdymo įstaigas lankiusių vaikų ir 15 vaikų, kurie nelankė ikimokyklinio ugdymo įstaigų iki priešmokyklinio amžiaus. Tyrimo rezultatai. Teorinėje tyrimo dalyje atskleista, jog ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinio ir emocinio raštingumo raidai yra svarbūs keturių sričių - santykio su savimi, santykio su kitais, pažinimo ir pozityvaus elgesio - socialiniai emociniai gebėjimai. Kokybinio tyrimo antrojoje dalyje atskleisti priešmokyklinio amžiaus vaikų raiškos ypatumai. Pirmojoje kokybinio tyrimo dalyje, atskleista, jog ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinio emocinio raštingumo ugdymas(is) namuose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoje priklauso nuo daugelio faktorių. Didžioji dalis pedagogų savo veiklose nenaudoja tyrimais grįstų socialinio emocinio raštingumo ugdymo programų.This master’s thesis analyzes the social emotional literacy and expression of pre-school children who attended and did not attend pre-school education institutions. Study relevance. The constantly changing social environment and the demands it places on human beings are linked to changes in social skills priorities. Thus, the qualitative research presented in this master’s thesis provides new knowledge about the child’s personality in the context of social and economic changes. It attempts to answer the problematic question – what impact does the attendance and non-attendance of a pre-school institution have on the expression of personality’s social emotional literacy? Object of the research – social emotional literacy of pre-school children who have not attended pre-school education institutions and social emotional literacy of pre-school children who have attended pre-school institutions. Aim of the study – to reveal the expression of social emotional literacy among pre-school children. Research methodology and methods. The research is based on ideas of constructivism and pragmatism. Research methods: theoretical and qualitative. Scope of the study – the study included 5 experts in the fields of education and psychology, 10 heads of pre-school educational institutions, 20 pre-school and pre-primary educators, children attending preschool and 15 children who did not attend pre-school education before pre-school age. Results of the study – the theoretical part of the research reveals that social emotional skills of four areas – relationship with oneself, relationship with others, cognition and positive behavior – are important for the development of social and emotional literacy of pre-school children. The second part of the qualitative research reveals peculiarities of pre-school age expression. In the first part of the qualitative research, it was revealed that the development of social emotional literacy among home pre-schooled children and children who attended pre-school education institutions depends on many factors. Most of the teachers do not use research-based social emotional literacy educations programs in their activities. The number of children and educators in pre-school education institutions is not compatible with the guidelines for effective social emotional literacy education.Švietimo akademij