Kaunas Church of The Holy Cross: unregulated frescoes cycle of the Via Crucis

1685 m. liepos 23 d. Kauno mieste klebonas kunigas Kazimieras Žodkevičius pašventino Šventojo Kryžiaus bažnyčios kertinį akmenį, o 1700 m. liepos 27 d. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostauskas konsekravo beveik užbaigtą statyti šventovę. Šioje bažnyčioje XVII a. pab. buvo sukurtas nereglamentuotas Via Crucis septyniolikos stočių ciklas, kurį sudaro šešiolika tapytų freskų ir Nukryžiuotojo skulptūra. Lietuvos bažnytinėje dailėje tokio pobūdžio Via Crucis ciklas yra vienintelis. Minėtosios Kryžiaus kelio freskos šiame straipsnyje įvairiapusiškai nagrinėjamos pirmą kartą, atpažįstant paveikslų siužetus, analizuojant jų ikonografiją ir pagal galimybes jų meninę raišką (freskos nerestauruotos, tad kai kurių būklė gana prasta). Straipsnio tikslas – atskleisti Jėzaus Kristaus Kryžiaus kelio freskų ikonologiją teologinės prasmės kontekste. Todėl daugiausia dėmesio skiriama autentiškoms freskoms. Šiam tyrimui labai svarbi ankstesniojo interjero įranga, t.y. XVII a. pabaigoje sukurtas altorių ansamblis, o dabartinė įranga aptariama tik tiek, kiek siejasi su XIX a. pabaigos ne itin sėkmingais bažnyčios įrenginių perstatymais, ganėtinai sudarkiusiais jos erdvę. Dailės kūriniai, kitaip – išlikusios freskos, analizuojamos Kryžiaus kelio pamaldumo kontekste. Dalis iliustracijų skelbiamos pirmą kartąPastor Kazimieras Žodkevičius consecrated the foundation stone of Kaunas Holy Cross church in 23 July 1685, and bishop of Vilnius Kazimieras Bžostauskas consecrated the almost completed construction of the temple in 27 July 1700. In this church an unregulated frescoes cycle of the Via Crucis was created at the end of the 17th c. This Way of the Cross consists of seventeen images and the sculpture of the Crucifix. In Lithuanian sacral art only one cycle of the Via Crucis is of this kind. In this article the frescos are analyzed comprehensively for the first time, recognizing the picture narratives and analyzing the iconography and artistic expression as far as possible (The frescoes are in poor condition, not restored.). The aim of this article is to reveal the iconology of Jesus Christ‘s Way of Sorrows that is depicted in frescoes cycle and to reveal the theological meaning. That is why the main focus is on the original images. In addition, the former interior equipment, i. e. the 17th c. altar ensemble, is very important for this research. The current equipment is discussed only in so far as relates to the unsuccessful 19th c. interior conversion. Also, the surviving frescoes are analyzed in the context of the Via Crucis devotion. A portion of the illustrations are published for the first timeMenotyros katedraVytauto Didžiojo universiteta