Happiness and satisfaction with life among individuals with mobility disability – does social support matter?

Įvadas: Judėjimo negalia yra susijusi su įvairiais fiziniais, socialiniais ir psichologiniais sunkumais, kurie gali neigiamai paveikti asmens pasitenkinimą gyvenimą bei suvokiamą laimės jausmą. Tad labai svarbu ieškoti stiprybių, galinčių padėti neįgaliajam jaustis laimingam ir patenkintam. Viena iš tokių stiprybių – socialinė parama. Šio tyrimo tikslas – įvertinti judėjimo negalią turinčių asmenų suvokiamos socialinės paramos sąsajas su pasitenkinimu gyvenimu bei subjektyvia laime. Metodai: Tyrime dalyvavo 223 judėjimo negalią turintys asmenys (81 vyras ir 142 moterys), nuo 18 iki 66 metų amžiaus. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 34,90 ± 11,33 metų. Respondentų pasitenkinimas gyvenimu matuotas naudojant Pasitenkinimo gyvenimu skalę (Satisfaction With Life Scale; Diener et al., 1985), o laimės jausmas – subjektyvios laimės skalę (Subjective Happiness Scale; Lyubomirsky, Lepper, 1999). Taip pat buvo naudotas MOS socialinės paramos klausimynas (MOS Social Support Survey, Sherbourne, Stewart, 1991), kuris leidžia įvertinti keturis suvokiamos paramos tipus: 1) emocinę-instrumentinę paramą, 2) praktinę paramą, 3) suvokiamą artumą ir 4) pozityvų socialinį bendravimą. Rezultatai: Tyrimo rezultatai atskleidė, kad jaunesnio amžiaus tiriamieji pasižymėjo didesniu pasitenkinimu gyvenimu ir didesniu laimės jausmu nei vyresnio amžiaus tiriamieji. Tuo tarpu vertinant suvokiamą socialinę paramą nebuvo rasta jokių reikšmingų skirtumų nei lyties, nei amžiaus atžvilgiu. Visi keturi socialinės paramos tipai reikšmingai siejosi su pasitenkinimu gyvenimu ir subjektyvia laime. Nepriklausomai nuo amžiaus, asmenys, suvokiantys didesnę bet kurio tipo socialinę paramą, buvo labiau patenkinti savo gyvenimu bei pasižymėjo didesniu laimės jausmu, lyginant su asmenimis, suvokiančiais mažesnę paramą. [...]Psichologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta