Namų ūkiai

Demografiniais tyrimais svarbu ne tik charakterizuoti gyventojus pagal įvairius struktūrinius (amžiaus, šeiminės padėties ir pan.) požymius ir fiksuoti jų kaitą, bet ir atskleisti gyventojų socialinių darinių ypatumus. Iškėlus tokį tikslą, tyrimo analizės vienetu tampa ne individai, bet jų grupės, išskiriamos pagal apibrėžtas charakteristikas. Gyventojų analizė pagal namų ūkius - viena iš galimybių pažvelgti į gyventojų grupes, atskleisti šių grupių tipų ir sandaros įvairovę. Namų ūkių sandaros ir raidos tyrimai tampa ypač aktualūs visuomenėje, kurioje sparčiai kinta šeima ir kurioje socialinė politika neretai orientuojama į namų ūkį kaip socialinę grupę. Tokių tyrimų teikiama informacija leidžia pažvelgti į šeiminio gyvenimo formų įvairovę, jų struktūros ypatumus. Ji naudinga priimant praktinius sprendimus, pvz., nustatant šeimos politikos objektą. Šiame skyriuje bus nagrinėjami kai kurie struktūriniai Lietuvos asmeninių namų ūkių požymiai. Straipsnio pradžioje bus aptarti namų ūkio sąvokos teoriniai aspektai. Šią būtinybę sąlygoja gana nevienareikšmiška namų ūkio sąvokos vartosena socialiniuose tyrimuose. Kituose skyriaus poskyriuose didžiausias dėmesys bus skiriamas namų ūkių tipų pasiskirstymo, namų ūkių dydžio ir sudėties (su vaikais ar be jų) analizei. Namų ūkių asmenys pagal jų statusus (sutuoktinis, sugyventinis, viena motina (tėvas), gyvena vienas) bus išsamiau aptarti skyriuje apie šeiminę Lietuvos gyventojų padėtį ir jos pokyčiusAn analysis of structural and processual features of the household status of the Lithuanian population is made, which offers an opportunity to assess the scope and development specifics of family deinstitutionalisation in the country. Although slightly over a half of the household members aged 18 and over are married in Lithuania (54.9%), nearly one in ten are associated with atypical families: either cohabitants (4.1%) or lone parents with children (4.3%). Urban — rural, sex and age-specific structural features are rather important for the matrimonial behaviour of the population. A larger portion of rural females marry, and at an earlier age than the urban females. In male population, significant urban — rural matrimonial differences become only evident among the individuals older than 35 years of age, the age at which a higher proportion of urban males are married. Rural and urban family de-institutionalisation processes have their own specific features. As regards cohabitation, it could be maintained that families of this type are more common in the rural than in the urban areas: cohabitants comprise 5.0% of the rural private household members older than 18 years, whereas in the city — 3.7%. Cohabitation trends in the rural and urban areas are following different patterns: from the age of 30 the number of rural cohabitants starts rising in each older age group and reaches the peak in the 45-49 year age group, whereas among the urban population the number of cohabitants starts falling in each age group from the age of 30 years. The modern type of cohabitation as a "trial" marriage is not very common in Lithuania, and the traditional cohabitation after dissolution of a former marriage is much more frequent. "Trial" marriage is more common among young people, both in the urban and the rural areasSocialinių tyrimų instituta