Trends of domestic material consuption and it`s relationship with population and resource efficiency in The European union and Lithuania

Atsižvelgiant į tai, kaip gaminami, vartojami bei šalinami produktai, galima teigti, kad aplinka yra netausojama, o Žemės gamtos ištekliai sparčiai eikvojami. Nors tokie ištekliai, kaip vanduo, dirvožemis, švarus oras, ir ekosistemų paslaugos yra gyvybiškai svarbūs sveikatai ir gyvenimo kokybei, tačiau jų atsargos yra ribotos. Europos Sąjungoje imtasi daug veiksmų išteklių stygiui ir aplinkos apkrovai mažinti: patvirtinta Europa2020 strategija išteklių naudojimo efektyvumui didinti, inicijuotas Marakešo procesas skatinantis rinktis resursus tausojančius produktus ir daugelis kitų priemonių. Lietuva, kaip bendrijos narė, išteklių vartojimo atžvilgiu priklauso nuo Europos Sąjungos, daugialiu atvejų jai galioja tokios pačios inicijuotos strategijos ir toki patys įsipareigojimai kaip ES. Aplinkos limitai ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje jau yra smarkiai peržengti, todėl svarbu stebėti kaip šios aplinką tauojančios priemonės veikia, bei prognozuoti jų poveikį ateityje. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti Europos Sąjungos ir Lietuvos išteklių vartojimo tendencijas, ir efektyvumą bei įvertini galimą išteklių poreikį 2050 metais. Tyrime analizuoti Lietuvos ir Europos Sąjungos vidaus medžiagų suvartojimas (VMS), bendras vidaus produktas (BVP) ir gyventojų populiacijos pokytis 2000 – 2017 metų laikotarpiu. Analizei naudoti duomenys iš Eurostat duomenų bazės. Gyventojų populiacijai 2010 – 2080 metais prognozuoti naudoti duomenys iš Worldmeters duomenų bazės. Remiantis IPME formule įvertinti galimi išteklių naudojimo scenarijai 2050 m. Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Analizuojami 5 išteklių poreikio ateities scenarijai remiantis gyventojų skaičiaus dinamika, išteklių naudojimo ir efektyvumo pokyčiais. Įvertinus Europos Sąjungos ir Lietuvos išteklių varojimą pagal gyventojų skaičių, išteklių naudojimo efektyvumą bei vidaus medžiagų suvartojimą vienam gyventojui nuostatyta, kad planetos pajėgumas atkurti natūralius išteklius smarkiai viršijamas (ES – 2,89 karto, LT – 2,25 karto). Tik pagal analizuotą aplinkai palankiausią ateities scenarijų kai išteklių naudojimo efektyvumas padidinamas 40%, o vidaus medžiagų suvartojimas sumažinamas 50% Europos Sąjunga iki 2050 nebeviršytų aplinkos limitų. Lietuvai pakatų išteklių naudojimo efektyvumą pakelti 20%, o medžiagų suvartojimą sumažinti 25%, kad iki 2050 metų nebeviršytų aplinkos limitų, tačiau svarbu paminėti, kad Lietuvoje prie apkrovos aplinkai mažinimo labiausiai prisideda prognozuojamas gyventojų populiacijos mažėjimas.Depending on how the products are produced, consumed and disposed of, it can be said that the environment is unsustainable and the Earth's natural resources are rapidly being consumed. While resources such as water, soil, clean air and ecosystem services are vital for health and quality of life, their inventory is limited. The European Union has taken a number of steps to reduce resource scarcity and environmental pressures: an approve of Europe 2020 strategy to increase resource efficiency, the launch of the Marrakesh Process to promote resource-efficient products and many other measures. Lithuania, as a member of the community, depends on the European Union in terms of resource use; in many cases it has the same strategy and the same commitment as the EU. Environmental limits both in the European Union and in Lithuania are already far outstripping, so it's important to monitor how these environments are working and predict their future impact. The aim of this work is to analyze the trends of consumption of the European Union and Lithuanian resources, its efficiency and evaluate the potential demand for resources in 2050. The study analyzed the consumption of domestic materials in Lithuania and the European Union (VMS), gross domestic product (GDP) and population change over the period 2000-2017. Data used for the analysis from the Eurostat database. Data from the Worldmeters database was used for population estimates for 2010-2080. Based on the IPME formula, estimate possible resource use scenarios in 2050. in the European Union and in Lithuania. The analysis of 5 resource demand scenarios based on population dynamics, resource utilization and efficiency changes. Estimating the use of resources in the European Union and Lithuania in terms of population, resource efficiency and consumption of domestic materials per capita, it is stipulated that the planet's capacity to restore natural resources is significantly exceeded (in the EU - 2.89 times, LT - 2.25 times). Only according to the analyzed environmentally friendly future scenario, when resource efficiency increases by 40% and domestic consumption is reduced by 50%, the European Union will no longer exceed the environmental limits by 2050. Lithuania only need to raise the use efficiency of packaging resources by 20% and reduce consumption by 25%, so that by 2050 it will no longer exceed the environmental limits, but it is important to note that the decrease in the population is most contributing part to the reduction of the burden on the environment in Lithuania