Diffusion of gender equality norm experiences in Lithuania

ISSN 2335-7185 (elektroninis)Jungtinių Tautų tarptautiniai dokumentai, Europos Sąjungos direktyvos, strategijos, gairės įtvirtina lyčių lygybės normą de jure. Eurointegracijos proceso nulemtas lyties aspekto integravimo strategijos įgyvendinimo procesas Lietuvoje išbando lyčių lygybės veiksmingumą de facto. Tyrinėtojai yra nustatę, kad šalyse de facto situacija stipriai atsilieka nuo de jure deklaruotų normų. Lyčių lygybės normos sklaidos problematikos tyrimų Lietuvoje stoka atveria kelią pažvelgti į skirtingų požiūrių, stereotipų apipintą lyčių lygybės koncepcijos praktinį įgyvendinimą iš naujo. Straipsnyje analizuojami lyčių lygybės normos sklaidos iš de jure į de facto (individualų lygmenį) trikdžiai, siekiant iš lyčių politinio ir pilietinio atstovavimo patirties identifikuoti lyčių lygybės normos sklaidos barjerus bei jų panaikinimo galimybes. 2015 m. sausio–kovo mėnesiais atliktas kokybinis interviu su 12 lyčių lygybės normos politinio ir pilietinio atstovavimo ekspertais atskleidė, kad veiksmingam lyčių lygybės normos internalizavimui trukdo lyčių lygybės normos ir moterų problemų tapatinimas, vyrų problemų neidentifikavimas, lyčių lygybės viešojo diskurso trūkumas, fragmentiškas moterų ir vyrų interesų atstovavimas bei institucinės paramos pilietinės visuomenės organizacijoms nebuvimasInternational documents of the United Nations as well as directives, strategies and guideliness of the European Union ensure the norm of gender equality de jure. Gender mainstreaming as a result of the eurointegration process proves the effectiveness of gender equality de facto. Researchers have proved that de f acto situation does not correspond to de jure declared norm in the countries. The lack of researches based on diffusion of gender equality norm enables to to review the practical implementation of gender equality in Lithuania once again as it is often accompanied by different attitudes and stereotypes. The obstacles of spreading gender equality norm from de jure into de facto (individual level) are analyzed in the article including civil and political representation in order to identify the barriers for spreading the norm as well as the elimination opportunities. From January to March 2015, a qualitative survey was accomplished investigating 12 civil and political representatives – gender equality experts. The analysis has revealed that the main obstacles to effectively internalize the gender equality norm scatter and are based on identification (mixture) of gender equality norm and women issues’, men issues’ assessment failure, the lack of public debate on gender equality, fragmentary representation of men and women interests as well as deficit of institutional support for civil society organizationsPolitikos mokslų ir diplomatijos fakult.Viešojo administravimo katedraVytauto Didžiojo universiteta