Elimination of structural limitations of legal and social protection of child-victim in Lithuania

Nėra panacėjos, kaip išvengti ir kaip apsaugoti žmogų, patyrusį prievartą, kad būtų išvengta ne tik jos pasikartojimo, bet ir su ja susijusių padarinių. Netinkamai organizuota pagalba, ypač vaikams aukoms, gali ne tik nesustabdyti prievartos, bet dar labiau ją paskatinti, turėti neigiamų padarinių visam žmogaus gyvenimui. Mokslinėje literatūroje netinkamai organizuota juridinė ir socialinė apsauga vadinama antrine prievarta, reviktimizacija, institucine ar sistemos prievarta. Šio straipsnio tikslas – įvardyti egzistuojančią sistemos prievartos prieš vaikus aukas problemą Lietuvoje, nurodyti teisinės ir socialinės apsaugos struktūrinius trūkumus ir jų šalinimo galimybes. Darbas paremtas 2001 m. antrame pusmetyje Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro „Vilmorus“ atlikta vaiko teisių apsaugos ekspertų apklausa, teisinių ir nacionalinių dokumentų bei literatūros analize. Vaiko teisių apsaugos ekspertas – specialistas, dirbantis praktinį darbą su prievartą patyrusiu vaiku. Iš viso buvo apklausti 198 ekspertai, atstovavę teismo, prokuratūros, policijos, vaiko teisių apsaugos ir psichologinėms tarnyboms, teismo medicinos institutui visose Lietuvos apskrityse. Straipsnį sudaro dvi pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje nagrinėjama sistemos prievarta, kuri įvardijama kaip teisinės ir socialinės vaiko aukos apsaugos disfunkcija. Antrojoje dalyje analizuojama vaiko aukos apsaugos struktūriniai trukdžiai. Straipsnio pabaigoje pateikiama išvadinė diskusija, kurioje persipina teoretikų ir vaiko teisių apsaugos ekspertų nuomonėsThe article presents an analysis of abused child social and legal protection. Physical, sexual or psychological abuse against children provides an impulse for the interaction among responsible institutions. This interaction is a complex phenomenon that involves diverse legal, social and private institutions. The clash of interests between state and family institutions responsible for child protection places a child in a problematic position. When the needs of child are disregarded, institutional interaction may cause system abuse. The damage of inappropriate help of institutions (here one has in mind not only formal institutions, but also different projects, programs) upon a child is rather differently called, namely: the institutional abuse, program abuse, repeated abuse, system abuse. The essential difference is that the system abuse touches not one child, but a lot of children as well as most frequently it is related to the policy of childhood protection. Such a process of child protection ends to the child’s disadvantage and creates an incentive for an abuser to exploit a child more intensively. The article is based on the data from legal document analysis and the survey of child’s rights protection experts. The survey was carried out in August-September, 2001. The questionnaire includes 46 questions, 19 of which are open-ended. The Market and Opinion Research Centre “Vilmorus“ selected experts throughout Lithuania. The total of 198 experts comes from the Children’s Rights Protection Agency, the police, the Prosecutor’s Office, Courts of law, Psychological support services, the Institute of Medical Expertise and medical institutions of Lithuania. The article argues that main of the characteristic manifestations of system abuses are structural limitations of an effective child-victim protection in Lithuania.[...]Vytauto Didžiojo universiteta