Links between fertility, happiness and gender roles

Online ISSN 2345-0266. WOS:000431011100004Šio straipsnio tikslas – pristatyti naujas gimstamumo teorines prieigas, aiškinančias vaikų susilaukimo, laimės bei lyčių vaidmenų, lyčių (ne)lygybės ir (ne)teisingumo sąsajas, atskleisti šių teorinių prieigų ryšį, aptarti galimybes jas jungti, išryškinant jų perspektyvumą jau išplėtotų teorijų kontekste. Pastarųjų kelių dešimtmečių išsivysčiusių šalių neigiami gimstamumo pokyčiai, pasižymintys gimstamumo mažėjimu ir žemu lygiu, neužtikrinančiu kartų kaitos, nuo XX a. devinto dešimtmečio aiškinti remiantis antrojo demografinio perėjimo (ADP) teorija. Tačiau kai kuriose šalyse jau matomo gimstamumo atsigavimo ADP teorija paaiškinti negali. Kaip atsakas į išplėtotų gimstamumo teorijų trūkumus ir prieštaringus gimstamumo pokyčius šiuo metu plėtojamos dvi naujos, tarpusavyje susijusios teorinės perspektyvos – laimės ir lyčių vaidmenų sąsajos su gimstamumo pokyčiais. Šiuos tris dėmesnis integruojanti analitinė perspektyva papildo R. Lesthaeghe’o ir D. van de Kaa pasiūlytas ADP idėjas. Joje plėtojama bei naujai pritaikoma ir P. McDonaldo pasiūlyta teorinė schema, apimanti kintamas gimstamumo ir lyčių lygybės, lyčių teisingumo sąsajas. Kintamų lyčių vaidmenų modelių ir laimės bei gimstamumo kitimas priklauso nuo platesnio konteksto – darbo ir šeimos vaidmenų derinimo galimybių, susijusių su socialine ir šeimos politika bei darbo rinkos lankstumu, į individą ir šeimą orientuotų institucijų prisitaikymo prie kintamų lyčių vaidmenų. Dėl institucijų neprisitaikymo lyčių vaidmenų modelių kaita, pereinant nuo tradicinio prie egalitarinio lyčių vaidmenų modelio, yra „įstrigusi“ pereinamajame etape, pasireiškiančiame normatyvine sumaištimi, darbo ir šeimos vaidmenų derinimo konfliktu, dėl struktūrinių suvaržymų ribojančiu prokreacinių lūkesčių realizaciją.[...]The aim of this article is to present new theoretical approaches of fertility that explain links between childbearing, happiness and gender roles, gender (in)equality and gender (in)equity in a discussable way and highlight the prospectiveness of those approaches. A decline in fertility and low fertility rates are the negative fertility changes over the last few decades that were interpreted using the theory of second demographic transition (SDT) since the 1990s. However, rising fertility, which is observed in some countries, can’t be explained using SDT or rational choice theories of low fertility that are not complex enough. As a result of inconsistent fertility trends and the limitations of already developed theories, new theoretical perspectives are currently being developed. A theory suggested by Billari (2009), which links happiness and fertility, suggests the idea that there is positive relation between happiness and fertility, but it depends on micro- and macrolevel factors including the basic happiness level, personal knowledge and experience, objective well-being and various contextual conditions – political, social, institutional and cultural. This theoretical perspective considers changing gender role models as the most important contextual factors. Two separatel emerging theories of commonalities between happiness and fertility as well as the changing gender roles framework are interrelated. That is why it is useful to connect ideas on happiness and gender dimensions to a single fertility theory.[...]Socialinių mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta