Apytalaukis, the native parish of Czesław Miłosz during the early twentieth century

XX a. pirmoje pusėje kaimo žmonių visuomeninio gyvenimo centras buvo bažnyčia, todėl jų visuomeninis kultūrinis, netgi politinis gyvenimas labai priklausė nuo parapiją administravusio klebono charakterio, pažiūrų ir veiklos. 1911-1930 m. Apytalaukio parapijos klebonu buvo senų bajoriškų pažiūrų kunigas Titas Šukšta, konfliktavęs su parapijos kaimo žmonėmis, palaikęs lenkų dvarininkus ir mažai tesirūpinęs, kad jo parapijoje kurtųsi visuomeninės švietėjiškos lietuviškos organizacijos. 1931-1934 m. klebonavęs V. Rimkevičius, filosofijos mokslų daktaras, labiausiai išsilavinęs visų laikų Apytalaukio dvasininkas, pasižymėjęs rafinuotu skoniu, taip pat sunkiai surado kalbą su paprastais parapijiečiais. Šis atotrūkis tarp klebono ir žmonių kėlė parapijoje problemų, kurias spręsti klebonams buvo skirti pagalbininkai, geriau sutariantys su paprastais tikinčiaisiais […] Apytalaukio filijos Šventybrasčio bažnyčios pagrindine problema iki 1928 m. buvo besikeičiantys kuratai, nespėdavę užmegzti glaudaus ryšio su parapijiečiais ir juos paveikti. Tačiau Šventybrastyje, priešingai nei Apytalaukyje, gausesnės buvo visuomeninės organizacijos: pavasarininkai, Lietuvių katalikių moterų draugija ir kt. […] Parapijose veikė 3 pradinės mokyklos: Tiskūnuose, Šventybrastyje ir Šeteniuose. Pirmosios dvi sėkmingai veikė, mokinių skaičius ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jose pasiekė 100. Šventybrasčio mokykla buvo lietuviškiausia, ten dirbo gabūs mokytojai Pranas ir Bonificas Kulbiai.[…]The aim of this article is to consider the state of native parish of Czesław Miłosz during the first half of the twentieth century It describes the clergy of the parish and their influence on the parishioners. This provides evidence for the key conflicts that occurred in the parish. This parish, established back in the seventeenth century, had two branch churches by the beginning of the twentieth century – at Šventybrastis and Lančiūnava, founded at the end of the eighteenth century. Czesław Miłosz was baptized in the church at Šventybrastis. This church was attracting greater numbers of the faithful than the parochial church of Apytalaukis, during the beginning of the twentieth century, because its location was more convenient. The churches at Apytalaukis and Lančiūnava were built of brick, whereas the church at Šventybrastis was wooden; it stood on the site of a former Pagan temple, and centennial oaks trees surrounded it. Economically all three churches were in a good situation.[…]Istorijos katedraVytauto Didžiojo universiteta