Religious heritage and tourism in Regionals parks of Zarasai region

Religinis paveldas gausiai paplitęs tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje ar atskiruose jos regionuose. Gausūs religinio paveldo ištekliai aptinkami Sartų ir Gražutės regioniniuose parkuose. Šiose saugomose teritorijose sutelktos sakralios vertybės apima religinius – kultūrinius konstruktus, pasižyminčius ypatingumu per savo tapatybę, neatskiriamą nuo bažnytinio konteksto. Sartų ir Gražutės regioninių parkų religinis paveldas – pastoracinė priemonė, kuriai atsirasti iniciatyvos suteikė praeityje gyvenusių žmonių dvasingumas. Tik jo dėka vystant religinį paveldą susiformavo gausios sakralinių vertybių grupės, turinčios simbolinę ir semantinę reikšmę, plačias sąsajas su Šv. Raštu ir katalikiška tradicija. Sartų ir Gražutės regioniniuose parkuose religinis paveldas skirstomas į tris grupes: sakralus architektūros paveldas, kapinės, kryždirbystės paveldas. Minimos grupės padeda nustatyti dviejų regioninių parkų ir jų religinio paveldo – tiriamo objekto funkcines savybes. Remiantis visuo tuo išryškinamas darbo tikslas: išanalizuoti Sartų ir Gražutės regioninių parkų sakralias vertybes tinkamas religiniam turizmui ir jo maršrutų kūrimui, vystymui ir įgyvendinimui. Greta darbo tikslo formuojami uždaviniai: išsiaiškinti religinio paveldo sampratą ir su ja susijusio religinio turizmo kūrimo ir pritaikymo galimybes Sartų ir Gražutės regioniniuose parkuose; nustatyti sakralaus architektūrinio paveldo išskirtinumus, derančius religinio turizmo panaudai; suformuluoti kapinių paveldosauginius privalumus, pritaikomus įgyvendinant naujus projektus turizme; nurodyti paveldosaugines dviejų regioninių parkų kryždirbystės ypatybes, išryškinant jų svarbą turizmui; sukurti religinio turizmo maršrutus Sartų ir Gražutės regioniniuose parkuose. Įgyvendinant darbo uždavinius išsiaiškinta, jog sakralus architektūros paveldas, esantis Sartų ir Gražutės regioniniuose parkuose yra gausus bei pasižymintis interjero ir eksterjero kultūrinių stilių įvairove. Saugomų teritorijų religinio paveldo arsenalą papildo kapinės. Jos tyrimo metu išsiskiria savo šimtmečių tėkmėje besiformavusiomis naujomis liaudies interpretacinėmis, skirtingų amžių ir kultūrinių laikotarpių formomis bei simboliais. Galiausiai, Sartų ir Gražutės regioniniame parke gausiai randami kryždirbystės kūriniai. Jie pasižymi tiek sakralia, tiek menine ir istorine verte. Kryždirbystės paveldas saugomose teritorijose išsiskiria savo ekspozicine funkcija. Dėl religinio paveldo gausos Sartų ir Gražutės regioniniuose parkuose siūloma puoselėti religinį turizmą bei kurti jam pritaikytus maršrutus. Jų metu būtų susipažįstama su sakraliųjų vertybių įvairove ir specifika.Religious heritage is widespread all over the world, including certain regions of Lithuania. Vast resources of religious heritage have been found in the Sartai and Gražutė Regional Parks. The sacral valuables located in these territories include religious and cultural constructs that are exclusive due to their identity and integral to ecclesiastical context. The religious heritage of the Sartai and Gražutė Regional Parks is a pastoral tool that has been born out of the spirituality of the ancestors who lived here in the past. It is this devoutness that helped to develop religious heritage and shaped large groups of sacral valuables with both symbolic and semantic significance as well as strong relations to the Holy Writ and Catholic traditions. The religious heritage protected in the Sartai and Gražutė Regional Parks can be broken down into the following three categories: sacral architectural heritage, cemeteries and cross-crafting heritage. These categories allow determining the functional qualities of the object of the research, i.e. two regional parks and their religious heritage. Based on this, the goal of the study is revealed to be the analysis of the sacral valuables located in Sartai and Gražutė Regional Parks and their suitability for the development, improvement and implementation of religious tourism and its routes. The following objectives were formulated in order to achieve the set goal: to analyze the concept of religious heritage and the related possibilities of religious tourism development and adaptation in the Sartai and Gražutė Regional Parks; to determine the peculiarities of sacral architectural heritage that could be used for the benefit of religious tourism; to formulate the advantages of cemetery protection as heritage that can be adapted to implement new projects in tourism; to indicate the peculiarities of cross-crafting protection as heritage of the two regional parks by accentuating their significance to tourism; to outline religious tours in the Sartai and Gražutė Regional Parks. The results of the research revealed that the Sartai and Gražutė Regional Parks had a vast sacral architectural heritage that had a distinct variety of interior and exterior cultural styles. The cemetery was also a part of the religious heritage located in the protected territories. The research also revealed certain qualities inherent to the cemetery, e.g. new folk interpretations shaped throughout hundreds of years, forms and symbols coming from different centuries and cultural periods. The Sartai and Gražutė Regional Parks also had a wide variety of cross-crafting examples that were discerned for their sacral, artistic and historic value. The cross-crafting heritage located in the regional parks had remarkable qualities of presentation