The criminal code of the Republic of Lithuania art. 259 part 2

Nuo XXI amžiaus pradžios Europoje, JAV ir kitose pasaulio valstybėse, pastebėjus baudžiamosios teisės efektyvumo stoką, bandant sumažinti disponavimo narkotinėmis medžiagomis asmeninėms reikmėms paplitimą, vis daugiau valstybių pasirenka dekriminalizavimo ir žalos mažinimo priemonių taikymo kryptį. Lietuvoje iki 2017 metų už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvo taikoma baudžiamoji arba administracinė atsakomybė. Lietuvos teismų praktikoje aiškių administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo kriterijų nebuvo, o nuo 2017 metų, panaikinus administracinę atsakomybę, kyla pagrįstos abejonės dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo atitikties proporcingumo principo reikalavimams. Šio straipsnio tikslas yra ištirti, ar baudžiamosios atsakomybės taikymas už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų neturint tikslo jų platinti atitinka proporcingumo principo reikalavimus. Pritaikant Lietuvos Konstitucinio Teismo nustatytus proporcingumo vertinimo kriterijus buvo ištirtas LR BK 259 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos kriminalizavimo proporcingumas. Atsižvelgiant į proporcingumo principo turinį, panaudojant loginės-lingvistinės ir statistinės analizės metodus išanalizuoti Portugalijos ir Čekijos valstybių pasiekti rezultatai, susiję su disponavimo narkotinėmis medžiagomis asmeninėms reikmėms prevencija ir žalos mažinimu. Tai, kad kai kurios narkotinės medžiagos ekspertų yra vertinamos kaip mažiau pavojingos už legalioje apyvartoje dalyvaujantį alkoholį, suteikė pagrindą abejoti baudžiamosios atsakomybės taikymo proporcingumu Lietuvoje. Nustatyta, kad baudžiamosios atsakomybės už disponavimą nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu asmeninėms reikmėms taikymas Lietuvoje nedavė teigiamų rezultatų, t.y. ženkliai išaugo šių nusikalstamų veikų skaičius, taip pat, su narkotikų vartojimu susijusių žalos visuomenės sveikatai rodikliai nuolat prastėjo, o Europos Sąjungos valstybėms – Portugalijai ir Čekijai pavyko pasiekti akivaizdžiai geresnių rezultatų, naudojant baudžiamajai teisei alternatyvias priemones. Dėl šių priežasčių galima teigti, kad LR BK 259 str. 2 d. numatytos veikos kriminalizavimas yra neproporcinga priemonė, siekiant narkotinių medžiagų paklausos ir su tuo susijusios žalos prevencijos tikslų.he aim of this Article is to analyse whether imposing criminal liability for possessing small quantities of narcotic or psychotropic substances for personal use complies with the requirements of the proportionality principle. The study was conducted through document and doctrine analysis, comparison, systemic-linguistic and statistical analysis methods. Several aspects determine the relevance and problems of the research. Firstly, since the beginning of XXI century some of European Union member states and some other countries started to decriminalize possession of narcotics for personal use due to questionable harm of some types of narcotics’ and negative outcome of criminal law application for illegal possession and use. Secondly, until 2017, administrative and criminal liabilities for possession of drugs for personal use were applied in Lithuania. In 2017 administrative liability was abolished and now only criminal liability can be imposed. The fact that pre 2017 administrative liability was imposed based on the ultima ratio and the proportionality principles, suggested that in some cases application of criminal liability could be disproportionate. The results revealed that: (1) Imposing criminal liability is not necessary and not proportionate to severity and damage caused by possessing a small amount of narcotics for personal use; (2) In Portugal and Czech Republic positive results in drug demand and drug harm reduction, such as decrease in drug use prevalence, decreased death rates and reduced new HIV and AIDS cases related to drug use, have been reached by applying administrative liability alongside with the measures of harm reduction; (3) It is possible to reduce drug possession cases and harm related to it though administrative liability, alongside application of systemic harm reduction measures. The principal conclusion of the thesis is that criminal liability for possessing small quantities of narcotic of psychotropic substances for personal use doesn’t comply with the requirements of the proportionality principle