The relations between LGBT community and society: case of Lithuania and Czech Republic

Darbe nagrinėjami šiuolaikinės, XXI a., visuomenės sąlygomis veikiančių LGBT bendruomenių santykiai su visuomene atvejai Lietuvoje ir Čekijoje. Atvejams analizuoti šios šalys buvo pasirinktos dėl paradoksalaus panašumo / skirtingumo kriterijų, t. y. nors šalys nėra geografiškai reikšmingai – 1000 km atstumu – nutolusios viena nuo kitos, dalijasi postkomunistine istorine gija ir tapo Europos Sąjungos narėmis tais pačiais, 2004, metais, vis dėlto, remiantis įvairiais tyrimų rezultatais, leidžiančiais įvertinti demokratiškumo lygį, tolerancijos ir teisinės situacijos foną seksualinių mažumų atžvilgiu, galima teigti, kad situacija šalių visuomenėse reikšmingai skiriasi. Norint apžvelgti šiandieninę LGBT asmenų situaciją šiose šalyse ir apibrėžti bendrąjį seksualinių mažumų situacinį foną, darbe analizuojami tarptautinių organizacijų (Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros FRA, Tarptautinė gėjus, lesbietes, biseksualius, transseksualius ir interseksualius asmenis vienijanti asociacija ILGA, Ekonomikos žvalgybos padalinio ir NVO „Freedom House“ pateikti Demokratijos indekso rodikliai bei socialinio tinklalapio „PlanetRomeo.com“ sudarytas Gėjų laimės indeksas) atlikti tyrimai, kurie suponuoja poreikį susiaurinti dėmesio amplitudę ir panagrinėti LGBT asmenų kolektyvinę patirtį. Taip pat darbe LGBT bendruomenės yra analizuojamos taikant kokybinių tyrimu metodą, kuriame atspirties tašku laikomos LGBT „Pride“ eitynės, viešojoje erdvėje susilaukiančios prieštaringų vertinimų. Galima teigti, kad šiame tyrime pasirinktas situacinis veiksnys – „Pride“ eitynės, nes kaip lakmuso popierėlis atspindi LGBT bendruomenės santykius su visuomene. Kokybiniame tyrime gilinamasi į bendruomenę sudarančių – „Pride“ eitynių organizatorių, palaikytojų, aktyvistų ir dalyvių požiūrį į veikiančius ir visuomenės požiūrį formuojančius kintamuosius – mediją, politiką, religiją ir ekonominę situaciją, ir jų įtaką LGBT bendruomenės integracijos ir atskirties scenarijams. Remiantis pasidalintomis informantų patirtimis pristatomi Lietuvos ir Čekijos LGBT bendruomenių bruožai ir veikimo modeliai, kurie paaiškina situacijų kompleksiškumą per išorės ir vidaus kontekstų analizę.This paper examines relations between the LGBT community and society and also the difference of the cases in Lithuania and Czech Republic, taking place in contemporary society conditions of 21st century. These countries were chosen for this analysis because of paradoxical criteria: at the same time the countries are united with similarities – according the geographical situation these are apart from each other just in 1000 km distance, shares similar history line of post-communism and have joined the European Union at the same 2004 year – and differences: wide range of done researches, which evaluates the tolerance, democracy levels and legal situation of the sexual minorities in the society, shows significantly different situation. In order to review nowadays situation of LGBT people in these countries and frame the common background, paper presents the analytical comparisons of international organizations as European Union Agency for Fundamental Rights (FRA), International Lesbian, Gay, Bisexual, Trans and Intersex Association (ILGA), Economist Intelligence Unit and “Freedom House” compiled Democracy Index and by Social network “PlanetRomeo.com” compiled Gay Happiness index results between Czech Republic and Lithuania. The overview of these results demands the need to go to deeper analysis of the collective experience of the LGBT community in order to understand and explain the nowadays situation broader. So, the LGBT communities in these countries are analyzed by the qualitative research method, where the center of the research is chosen LGBT Pride parade, because this event raises many discussions in the public space: starting from media, news channels to the everyday life topics among society. In this study LGBT Pride parade is understood as an indicator, which contributes to the understanding of the relations between the LGBT community and society. While applying the qualitative research method, attention is put on the individuals of the LGBT community and their attitudes towards media, religion, politics, economic situation and their impacts on LGBT community integration and inclusion/exclusion scenarios into the society. Analysis based on categories of shared informantsʼ experiences gives the possibility to present the features of LGBT communities and their performing models, which let the reader understand the complexity of exterior and interior contexts