Dependence of winter wheat productivity on fertilization systems in a light sandy loam Luvisols

Ilgalaikiais tręšimo bandymais, vykdytais 1966–2005 m. LŽŪU Bandymo stotyje lengvo priemolio karbonatiniame sekliai glėjiškame išplautžemyje (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols), buvo tiriamas organinės, organinės–mineralinės ir mineralinės tręšimo sistemų bei meteorologinių sąlygų poveikis žieminių kviečių grūdų derliui keturlaukėje (žieminiai kviečiai, pašariniai runkeliai, vasariniai miežiai su daugiamečių žolių įsėliu ir daugiametės žolės) sėjomainoje. Dešimties rotacijų duomenimis, netręštame dirvožemyje žieminių kviečių grūdų derlius siekė 3,3 t ha–1. Taikant žieminiams kviečiams skirtingas tręšimo sistemas, jų derlius didėjo. Organinėje tręšimo sistemoje jis priklausė nuo įterpto mėšlo kiekio: patręšus pašarinius runkelius 50 ir 100 t ha–1 mėšlo (kasmet vidutiniškai sėjomainoje jo teko po 12,5 ir 25 t ha–1) gauti esminiai – 0,69 t ha–1, arba 21 %, bei 1,05 t ha–1, arba 32 %, žieminių kviečių grūdų derliaus priedai. Palyginus mineralinę tręšimo sistemą su organine, didesni derliaus priedai gauti patręšus sėjomainos augalus mineralinėmis trąšomis. Nuo mažų (N30P40K60) mineralinių trąšų normų kviečių grūdų derlius padidėjo 1,13 t ha–1, o nuo vidutinių (N100P60K60) – 1,38 t ha–1, palyginti su netręštų kviečių derliumi. Organi-nė–mineralinė (mišrioji) tręšimo sistema buvo pranašesnė už mineralinę, tačiau gauti grūdų derlių skirtumai neesminiai. Dėl meteorologinių sąlygų poveikio taikant mišrią arba mineralinę tręšimo sistemą, kurioje augalai gausiai tręšiami (N100P60K60) mineralinėmis trąšomis, nustatytas vidutinio stiprumo (r = 0,59–0,60) žieminių kviečių grūdų derliaus priklausomumo ryšys su kviečių vegetacijos periodo meteorologinėmis sąlygomisIn order to choose fertilization systems for a crop rotation productivity, it is important to sum up the factors that determine not only the plant productivity, but also the soil potential. The aim of this paper is to determine the effect of different fertilization systems and meteorological conditions, evaluated by the hydrothermal coefficient (HTC) on winter wheat productivity in a 4-year crop rotation. Since 1966, long-term fertilization trials have been carried out at the experimental station of the Lithuanian University of Agriculture on light sandy loam over moraine clay Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols. In a 4-year crop rotation, winter wheat, beetroot, spring barley with perennial grass were cultivated. Organic fertilizers (farming manure, 50 and 100 t ha–1) were applied once per rotation to beetroot, and the annual average was 12.5 and 25 t ha–1 dung per shift of crops. In the system of mineral fertilization, N30P40K60, N100P60K60 fertilizer rates were used, and in the organic-mineral fertilization a combination of manure (50 t ha–1) with a mineral fertilizer (N30P40K60) was applied. The data obtained from ten rotations show that the yield of winter wheat reached 3.3 t ha–1 in the unfertilized treatment. In the organic fertilization system, the productivity of winter wheat crop depended on the quantity of farming manure. The crop increased by 0.69 t ha–1, or 21%, and 1.05 t ha–1, or 32%, after applting respectively 50 and 100 t ha–1 of manure as compared with the initial level. A comparison with the initial level has shown that the least rates of mineral fertilizer (N30P40K60) increased the productivity by 1.13 t ha–1 and the medium rates (N100P60K60) by 1.38 t ha–1. The organic- mineral fertilization system did not show any advantage over the mineral one, because it had no significant influence on crop additionVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij