Self-rated health and its changes of patients ill with depression and schizophrenia during hospital treatment

Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti sergančiųjų depresija ir šizofrenija savo sveikatos vertinimo ypatumus, pokytį stacionarinio gydymo laikotarpiu ir jo sąsajas su sociodemografiniais, klinikiniais ir pažintinių gebėjimų rodikliais. Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 149 Žiegždrių psichiatrijos ligoninės pacientai, sergantys depresija (69) ir sergantys šizofrenija (80). Vyrų amžiaus vidurkis – 38,6, moterų – 41,8 metai. Savo sveikatai įvertinti nustatyti naudojome 64 teiginių klausimyną (Goštautas, 2008). Atlikę klausimyno faktorinę analizę išskyrėme septynis faktorius – savo sveikatos vertinimo (toliau – SSV) komponentes (fizinį pajėgumą, fizinį atsparumą, fizinę savijautą, pažintinius-emocinius aspektus, psichologinę orientaciją, socialinį palaikymą, socialines-ekonomines sąlygas). Pažintiniams gebėjimams vertinti šiame darbe naudojome supratingumo, panašumų ir skaičių pakartojimo tiesiogine ir atgaline tvarka subtestus, parengtus 1955 m. Wechslerio metodikos pagrindu. Tyrimą atlikome dviem etapais: nustatėme SSV stacionarinio gydymo pradžioje ir pabaigoje. Rezultatai ir išvados. Tyrimas atskleidė, kad sergantys šizofrenija pacientai geriau vertina fizinės ir psichologinės, bet menkiau socialinės sveikatos komponentes nei sergantys depresija pacientai. Daugelio savo sveikatos komponenčių vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu gerėjo. Daugiausiai sergančiųjų depresija ir šizofrenija grupėse gerėjo fizinės savijautos vertinimas. Sveikimo rodikliai depresija ir šizofrenija sergančiųjų grupėse nesiskiria. Sergančiųjų depresija grupėje savo vertinamos sveikatos komponenčių didesni pokyčiai dažniausiai susiję su didesniais atminties pokyčiais, aukštesniu išsilavinimu ir vyriška lytimi, sergančiųjų šizofrenija grupėje – tik su išsilavinimuThe aim of the study was to identify and compare patients’ with depression and schizophrenia self-rated health, it’s changes during inpatient treatment and linkages with sociodemographic, clinical and cognitive characteristics. Materials and methods. The study included 149 patients of Žiegždriai psychiatric hospital, 69 diagnosed with depression and 80 with schizophrenia, the average age of men was 38,57, women – 41,79 years. Self-rated health was assessed by 64 claims questionnaire (Goštautas, 2008). Factor analysis was done, seven factors – self-rated health components (physical capacity, physical resistance, physical wellbeing, psychological orientation, cognitive-emotional aspects, social support, socio-economic conditions) – were extracted. Research consisted of two stages: evaluation of the self-rated health at the beginning and at the end of the inpatient treatment. Cognitive abilities seen in this work, were assesed using WAIS comprehension, similarities and digit span subtests (Wechsler, 1955). Results and conclusions. The study results revealed that Schizophrenia patients evaluate their physical and psychological components of self-rated health better, but social components worse than depressed patients do. At the end of the inpatient treatment many of the components of self-rated health have improved. The assessment of physical well-being improved the most in both, patients with depression and schizophrenia, groups. Changes of components indexes’ in depression and schizophrenia patients groups were similar. Better health assessment components’ changes in patients with depression group usually associated with larger changes in memory, higher education and male gender, in patients with schizophrenia group only with educationPsichologijos katedraSocialinių mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta