Alasdair Macintyre's revolutionary aristotelianism: politics of emancipation, community and the good

Disertacijoje tyrinėjama Alasdairo MacIntyre’o raštuose plėtojama neoaristotelinė politinė teorija, įvardijama kaip revoliucinis aristotelizmas. Teigiama, kad revoliucinis aristotelizmas turi būti interpretuojamas iš emancipacinės politikos perspektyvos, jį suprantant kaip postmarksizmo atvejį. Revoliucinis aristotelizmas atmeta marksizmui būdingą politikos formą, tačiau neišsižada radikalių demokratinių siekių bei naujai permąsto emancipacinės politikos tęstinumo galimybę. Revoliucinis aristotelizmas konceptualizuoja emancipacines kovas vietinių bendruomenių lygmeniu. Disertacijoje išskleidžiamos ir kritiškai įvertinamos gėrio ir vietinės bendruomenės sampratos, sutinkamos revoliucinio aristotelizmo teorijoje. Analizuojant Aristotelio, Tomo Akviniečio ir Karlo Marxo darbų įtaką MacIntyre’o minčiai, atskleidžiama polio kaip racionalios kritikos erdvės sampratos reikšmė plėtojant vietinių bendruomenių politikos teoriją. Formuluojama anti-elitistinė politikos kaip kolektyvinio svarstymo dalyvaujamojoje demokratinėje bendruomenėje samprata. Gėrio kategorija taip pat turi būti interpretuojama vietinių politinių kovų kontekste. Teigiama, kad revoliucinio aristotelizmo teorijoje gėrio samprata turi reikšmingą utopinę dimensiją, palaikančią įvarius vietinių bendruomenių bendrojo gėrio projektus platesniame kovų dėl socialinės transformacijos kontekste.This dissertation researches the political theory that underpins Alasdair MacIntyre’s neo-Aristotelian philosophy. This theory is named as “Revolutionary Aristotelianism”. I argue that Revolutionary Aristotelianism should be interpreted from the perspective of emancipatory politics as a form of post-Marxism. It rejects the form of politics that is characteristic of Marxism but maintains the radical democratic ideals and reformulates emancipatory politics on different theoretical and practical grounds. Revolutionary Aristotelianism conceptualises emancipatory struggles at the level of local communities. In my research I focus on the notions of the good and local community developed by the Revolutionary Aristotelian theory. By analysing Aristotle’s, Thomas Aquinas’ and Karl Marx’s influence for MacIntyre’s neo-Aristotelianism, I reveal how the notion of the polis as an arena of rational collective enquiry grounds the conception of local politics. Politics is understood as shared deliberation in an open participatory community. The notion of the good must also be interpreted in the context of local struggles. I argue that the notion of the good in Revolutionary Aristotelianism has a significant utopian dimension; it also sustains various local struggles for the common good and drives them towards broader social transformation