Are the criteria allowing to distinguish between the distribution of narcotic or psychotropic substances (CC 260 article) and inducing the use of narcotic or psychotropic substances (CC 264 article) sufficiently developed in Lithuanian case-law?

Daugėjant nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, iššūkiu tampa tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kuris nėra pajėgus prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių socialinių, ekonominių, visuomeninių pokyčių. Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, atsiranda įvairūs vertinamieji kriterijai, kurie įgalina prisitaikyti prie konkretaus atvejo aplinkybių. Teismų praktikoje pastebima kriterijų, atribojančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nuo lenkimo jas vartoti, problematika. Apžvelgus mokslinę literatūrą, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, nustatyta, jog pagrindiniai nusikalstamų veikų, numatytų LR Baudžiamojo kodekso 260, 264 straipsniuose, atribojimo kriterijai yra tiesioginės tyčios ir tikslo platinti ir padėjimo įsigyti narkotines ar psichotropines medžiagas nustatymas. Apie tiesioginės tyčios bei tikslo platinti ir padėti įsigyti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą sprendžiama ne vien pagal asmens parodymus kaip jis suvokė įvykdytos veikos pavojingumą ir jo siekį taip veikti toliau, tačiau atsižvelgiama į visas bylos aplinkybės, kurios, anot teismų įgalina tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Visgi teismų praktika nevienoda ir panašias situacijas vertina skirtingai - kartais veiką kvalifikuoja pagal LR Baudžiamojo kodekso 260 straipsnį kartais pagal 264 straipsnį, o kartais kaip šių veikų sutaptį, nepakankamai įvertinant tokias aplinkybes kaip dalyko kiekis ir rūšis, veikos pavojingumas, ar veika padaryta kito asmens prašymu, ar gauta nauda, ar veiką padarė vedamas savanaudiškų paskatų, ar veika pasikartojanti, ar asmuo kuris pavartojo narkotines ar psichotropines medžiagas tą atliko laisva valia, savo pasirinkimu ir kt. Atsižvelgiant į tai, dažnai veikos nepagrįstai kvalifikuojamos pagal sunkesnį straipsnį - LR Baudžiamojo kodekso 260 straipsnį, nors asmens veiksmai turi tik LR Baudžiamojo kodekso 264 straipsnio požymius, tokiu būdu asmens nuteisimas pažeidžia teisingumo principą, nuteisiant jį už sunkesnį nusikaltimą, kurio jis nepadarė. Išanalizavus teismų praktiką, nustatyta, kad esami tikslo ir tiesioginės tyčios atribojimo kriterijai neįgalina atriboti narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo, kuris pasireiškia įgijimu (tame tarpe ir padėjimas įsigyti) ir kitokiu platinimu (pasiūlymu, pasidalinimu) nuo lenkimo vartoti, kuris pasireiškia padėjimu įsigyti ir kitokiu pratinimu vartoti (pasiūlymu, pasidalinimu).The proliferation of criminal acts related to the disposal of narcotic or psychotropic substances raises the challenge to properly apply the criminal law, which is not capable of adapting to rapidly changing social, economic, societal changes. In order to properly apply the criminal law, various evaluation criteria enabling to adjust to the circumstances of a specific case emerge. A case-law observes the problem of criteria distinguishing between the distribution of narcotic drugs and psychotropic substances and induction or habituation to its use. The legitimate imposition of the sentence is only possible after the proper application of the criminal law and the proper classification of the criminal act. The crime provided for in Article 264 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania is considerably milder and in cases where a person is sentenced under Article 260 of the LR Criminal Code as a distributor, although his actions have only features of Article 264 of the Criminal Code, his conviction violates the principle of justice by sentencing him for a more serious crime. The implementation of the principle of justice requires clear and unambiguous criteria that would enable a distinction between criminal acts, the characteristics of which are similar. Following the review of scientific literature, legal regulation and case-law, it is determined that the main distinguishing criteria of the criminal acts provided for in Articles 260, 264 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania are establishment of a direct intention and purpose of distribution and assistance in acquisition of narcotic drugs or psychotropic substances. The existence of a direct intention and purpose of distribution and assistance in acquisition of narcotic drugs or psychotropic substances is determined not only by a person's testimonies on his perception of the gravity of the committed offence and desire to continue acting in a following manner, but also considering the circumstances of the case, which, according to the courts, enable the correct application of the criminal law. However, the case-law is uneven and similar situations are treated differently - sometimes a criminal act is classified according to Article 260 Criminal Code of the Republic of Lithuania, sometimes in accordance with Article 264, and sometimes as a co-occurrence of these acts underestimating the circumstances such as the quantity and type of the matter, the gravity of the act, or the facts whether the act is committed at the request of another person, whether the benefit was obtained, whether the act was committed by selfish motives or repetitive behaviour, whether the person who used the narcotic drugs or psychotropic substances performed it by his free will and choice etc. Considering it, the acts are often unjustifiably qualified under the article of a heavier punishment - Article 260 of Criminal Code of the Republic of Lithuania, although the person's actions have only the features of Article 264 of Criminal Code of the Republic of Lithuania, thus a person's conviction violates the principle of justice by sentencing him for a more serious crime that has not been committed by him