Kaunas interwar architectural heritage : issues of authenticity and value

Pastaraisiais metais akivaizdžiai suintensyvėjo diskusijos dėl Kauno tarpukario architektūros palikimo kultūrinės reikšmės miesto, o ir visos Lietuvos kontekste. Niekam nekyla abejonių, kad tarpukariu įvykęs virsmas iš paprasto carinės Rusijos imperijos provincijos miestelio į valstybės sostinę buvo pakankamai unikalus reiškinys, kuris šiandieniniame urbanistiniame audinyje galėtų tapti svariu ir aktyviu elementu, formuojančiu miesto mentalinį ir fizinį veidą. Tačiau tuo pat metu akivaizdu, kad itin platus šio architektūrinio palikimo sluoksnis yravisiškai susidėvėjęs, ir, galima spėti, atlieka bemaž priešingą funkciją – liudija apie miesto audinio retėjimą ir skurdėjimą. Nors ryškiausiai šie procesai atsiskleidžia objektuose, kuriuos galėtume sieti su kasdienybės paveldu (1 pav.), tačiau net ir svarbiausi tą metą reprezentuojantys pastatai, kaip antai centrinis paštas, Tyrimų laboratorija, Prekybos pramonės ir amatų rūmai, yra tapę apverktinos būklės (2 pav.). Tad šio straipsnio tikslas – įvertinti kaunietiškąją tarpukario architektūrą žvelgiant iš šiandieninės paveldosaugos diskurso pozicijų (ypatingą dėmesį skiriant autentiškumo ir vertės problematikai), tikintis, kad tam tikros teorinės įžvalgos galėtų padėti identifikuoti situacijos priežastingumą ir galbūtpaskatinti diskusijas apie metodologinius prieigos taškus,sudarančius sąlygas efektyvesniam šio palikimo valdymui.Kaunas interwar architecture is not only a well-known but also a rather desolated layer of Lithuanian heritage. When analyzing the perspectives of giving the meaning to this heritage, the attention is drawn to two theoretical aspects – the authenticity and value and their unfolding in a specific context of the 20 th century heritage. The article discusses the current heritage protection transformations from the heritage of “authentic monument” as an indicator of social society’s longevity perceived in a “Venice Charter” spirit and analyses how these provisions could be adapted to the inheritance processes of Kaunas architectural heritage. The research forms the presumption that it is necessary to look at this layer of the city in a complex way, not only naming the specific objects and their valuable properties but also drawing attention to the immaterial values such as modernity, nationalism, etc. And involving the issue of social benefits that these heritage values could create. Such an integral assessment should provide a certain pyramid of values, which could directly correlate with the authenticity level of the object to be preserved. According to the analysis of foreign examples there is an assumption that such an integral approach may encourage a more creative and active operation of heritage protection, which should become an integral part of the general aims of city development.The publication was prepared while implementing the project of The Research Council of Lithuania program “The State and The Nation: Heritage and Identity”, called “Heritage Research: Aspect of Materiality and Immateriality in Architecture of Interwar (1918-1940) Lithuania” (Agreement No. VAT-54/2012)