Žemėnaudos poveikis azoto išplovimui ir taršos mažinimo galimybės

Dirvos dirbimo ir naudojimo ir azoto išplovimo tyrimas atliktas Graisupio upelio baseine (Kėdainių r.), kuris intensyviu žemės naudojimu yra būdingas Vidurio Lietuvos regionui. Tyrimas parodė, kad daugiausia azoto išplaunama iš kaupiamųjų augalų laukų (22,4 kg ha-1 per metus). Azoto išplovimas iš laukų, kur auginami vasariniai ir žieminiai javai, buvo atitinkamai 18,9 ir 16,59,6 kg ha-1. Mažiausias azoto išplovimas nustatytas iš ganyklų (10,5 kg ha-1). Graisupio baseinui buvo paruošti keli priemonių scenarijai siekiant nustatyti, kaip sumažinti azoto išplovimą. Praktikoje žolių santykinių plotų padidinimas yra problemiškas. Atlikta analizė atskleidė, kad tręšimas, neviršijantis augalų poreikio, ir supaprastintas žemės dirbimas efektyviau sumažina azoto išplovimą negu pasėlių struktūros keitimasThe investigation of land use and nitrogen leaching was performed in the Graisupis watershed (Kėdainiai region), typical of intensive land use in the Middle Lithuania region. The investigation revealed that the largest quantities of nitrogen were leached from fields under row crops (22.4 kg ha-1 year-1). Nitrogen leaching from fields under spring and winter cereals was 18.9 and 16.5 kg ha-1 year-1, respectively. The lowest level of leaching was from fields under pastures (10.5 kg ha-1 year-1). Different scenarios of measures were made for the Graisupis watershed to compare nitrogen leaching reduction. In practice, the increase in percentage of areas under grasses is problematic. The analysis revealed that the fertilization rate not higher than plant need (considering plant available nutrient storage in soil) and minimized soil tillage systems are more effective for leaching reduction on a watershed scale than changes in crop structureVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij