The critique of the Marxist critique of ideology

Straipsnyje analizuojama ir kritiškai žvelgiama į marksizmo suformuluotą ideologijos kritiką, kuri pati tarsi išvengia kritikos prisidengdama realybės ir tikrovės nuvertėjimu. Šitaip ji legitimuoja pačios marksistinės ideologijos kritikos „neliečiamumą“ ir nepajudinamą demaskavimo technikos viršenybę prieš visas kitas demaskavimo technikas. Atidžiau pažvelgus tiek į marksistinės kritikos atsiradimą, tiek į nūdienos šios mokyklos kritinę mintį, galima pagrįstai kelti klausimą, ar pati marksistinė ideologijos kritikos kritika netapo ideologija par excellence. Ar tai, kas laikoma „nekritikuotinu objektu“, netrukdo pačiai kritikai plėtotis toliau ir ieškoti naujų atradimo kelių filosofiniame diskurse?The article analyzes the Marxist critique of ideology. The article considers critically that critique which itself seems to avoid criticism by covering itself with the devaluation of the reality. In that way Marxism legitimizes the invulnerability of its own critique of ideology and its superiority of unmasking in comparison to all other techniques of exposure. When looking closer both at Marxist critique as well as at its current form, a legitimate question may be whether the very critique of the critique of ideology has not become the ideology par excellence. Is not the thought “the objective is not supposed to be criticized” an obstacle for the critique itself that indicates the need to develop further and to search for new paths of discovery in the philosophical discourse?Vytauto Didžiojo universiteta