The relationship between physical activity, psychological resilience and subjectively assessed health of mental health nurses

Tyrimo tikslas - nustatyti psichikos sveikatos slaugytojų fizinio aktyvumo skirtingose kasdienio gyvenimo srityse (darbo metu, namų ruošoje, laisvalaikio metu bei judant iš vienos vietos į kitą), psichologinio atsparumo ir subjektyviai vertinamos sveikatos ryšį. Tyrime dalyvavo 104 psichikos sveikatos slaugytojos iš dviejų Lietuvos psichiatrijos profilio ligoninių. Tyrimo metodai: Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno lietuviška ilgoji versija (IPAQ-LT); Dispozicinio atsparumo skalė (angl. Dispositional Resilience Scale – DRS - 15); Subjektyvaus sveikatos vertinimo klausimynas (A. Goštautas, 2012). Tyrimo rezultatai parodė, kad psichikos sveikatos slaugytojų fizinis aktyvumas laisvalaikio metu yra statistiškai reikšmingai teigiamai susijęs su psichologiniu atsparumu ir subjektyviai vertinama sveikata. Psichikos sveikatos slaugytojų psichologinis atsparumas ir subjektyviai vertinama sveikata statistiškai reikšmingai nėra susiję su fiziniu aktyvumu darbo metu, fiziniu aktyvumu namų ruošoje bei fiziškai aktyviu judėjimu iš vienos vietos į kitą. Statistiškai reikšmingas teigiamas ryšys nustatytas tarp psichologinio atsparumo ir psichikos sveikatos slaugytojų subjektyviai vertinamos sveikatos. Nustatyta, kad psichikos sveikatos slaugytojų geriau subjektyviai vertinamai sveikatai prognostinę vertę turi didesnis psichologinis atsparumas ir didesnis fizinis aktyvumas laisvalaikio metu. Psichologinis atsparumas stipriau veikia psichikos sveikatos slaugytojų sveikatą nei fizinis aktyvumas. Kitaip tariant, psichologinis atsparumas yra svarbesnis psichikos sveikatos slaugytojų sveikatą apsaugantis veiksnys, nei fizinis aktyvumas.The aim of the study is to determine the physical activity of mental health nurses (physical activity at work, physical activity in housework, and physically active movement from one place to another, physical activity in leisure time) psychological resilience and subjectively assessed health. The study included 104 mental health nurses from two Lithuanian psychiatric hospitals. The methods of study: International Physical Activity Questionaire (IPAQ – LT) (long version), Dispositional Resilience Scale – DRS – 15, Subjective health assessment questionnaire (A. Goštautas, 2012). The results of the study showed that the physical activity of mental health nurses during leisure time is positively statistically significant related to psychological resilience and subjectively assessed health. Psychological resilience of mental health nurses and subjectively assessed health are not statistically significant of physical activity at work, physical activity in housework, and physically active movement from one place to another. Positive statistically significant relationship has been established between psychological resilience and the subjectively assessed health of mental health nurses Higher psychological resilience and increased physical activity during leisure time have been shown to have a better prognostic value for better subjectively assessed health of mental health nurses. In other words, psychological resilience is a more important factor in protecting the health of mental health nurses than physical activity