Relationship between students‘ subjective well-being, alcohol consumption, and drinking refusal self-efficacy

Tyrimo tikslas – nustatyti subjektyvios gerovės sąsajas su alkoholio vartojimu ir atsisakymo vartoti alkoholį saviveiksmingumu studentų populiacijoje. Tyrime dalyvavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto nuosekliųjų studijų I – IV kursų studentai. Šis universitetas pasirinktas kaip vienas didžiausių Lietuvoje, atspindintis gana plačią studentų populiaciją - nuo technologijų ir fizinių iki socialinių bei humanitarinių mokslų sričių. Bendras respondentų skaičius – 330, iš jų 180 merginų ir 150 vaikinų. Tiriamųjų amžius - nuo 18 iki 35 metų, amžiaus vidurkis - 20,65, SD – 2,22. Studentų skaičius gana proporcingai pasiskirstęs pagal kursą, didžiausią dalį sudarė pirmakursiai (37 proc.), mažiausią (17 proc.) – trečio kurso studentai. Respondentai buvo iš visų 9 universiteto fakultetų, atstovaujančių visas studijų kryptis: technologinių, inžinerinių ir socialinių mokslų. Tiriamieji buvo apklausti, naudojant internetinę apklausą google forms. Prašymas dalyvauti apklausoje, kartu su nuoroda į elektroninę anketą, studentams buvo išsiųstas universiteto intranetu, prie kurio individualią prieigą turi kiekvienas VGTU studentas. Tiriamų reiškinių įvertinimui naudota: Atsisakymo vartoti alkoholį saviveiksmingumo skalė, (DRSEQ-R - Drinking Refusal Self Efficacy Questionnaire – revised; Oei, Hasking, & Young, 2005), Pasitenkinimo gyvenimu skalė (Diener, Emmons, Larsen & Griffin, 1985), Teigiamo ir neigiamo emocingumo skalė (PANAS - Positive and Negative Affect Schedule; Watson, Clark & Tellegen, 1988) ir Pasaulio sveikatos organizacijos sudaryta ankstyvojo alkoholio vartojimo rizikos įvertinimo skalė AUDIT. Tyrimas atskleidė, jog yra ryšys tarp subjektyvios gerovės ir alkoholio vartojimo: studentai, vertinantys savo subjektyvią gerovę aukščiau (kognityviuoju ir emociniu aspektais), vartoja mažiau alkoholio. Taip pat nustatytas ryšys tarp atsisakymo vartoti alkoholį saviveiksmingumo ir subjektyvios gerovės: studentai, gebantys atsisakyti alkoholio, savo subjektyvią gerovę vertina kaip aukštesnę: labiau savo gyvenimu patenkinti studentai mažiau linkę vartoti alkoholį, siekdami emocinio palengvinimo; išgyvenantys daugiau teigiamų emocijų – veikiami socialinio spaudimo ir siekdami palengvinti savo emocinę būseną, o patiriantys daugiau neigiamų emocijų studentai dažniau vartoja alkoholį savo emocinei būsenai pagerinti, taip pat dažniau pasinaudoja situacijomis, kuriose gali būti įprasta vartoti alkoholį. Tyrimas taip pat nustatė, jog tiek vaikinai, tiek merginos, kurių atsisakymo vartoti alkoholį saviveiksmingumas aukštesnis, jo vartoja mažiau. Tyrimu atskleidė, jog pasitenkinimą gyvenimu šioje tiriamųjų imtyje prognozuoja mažesnis alkoholio vartojimas, žemesnis kursas ir, iš dalies, atsisakymo vartoti alkoholį saviveiksmingumas (Emocinio palengvinimo ir Situacinis aspektai). Teigiamą emocingumą šiame tyrime prognozuoja mažesnis alkoholio vartojimas ir aukštesnis atsisakymo vartoti alkoholį saviveiksmingumo Emocinio palengvinimo rodiklis, tuo tarpu neigiamą emocingumą - didesnis alkoholio vartojimas, moteriška lytis ir žemesnis atsisakymo vartoti alkoholį saviveiksmingumo Emocinio palengvinimo aspektas. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad atsisakymo vartoti alkoholį saviveiksmingumas iš dalies medijuoja ryšius tarp alkoholio vartojimo ir studentų subjektyvios gerovės.The aim of the current study was to determine the relationship between subjective well-being, alcohol consumption and drinking refusal self-efficacy in the student population. Participants of the study were I-IV year undergraduate students from Vilnius Gediminas Technical University. This University was selected as one of the largest in Lithuania, reflecting a broad variety of study programs - from technology and physical to social sciences and humanities. The total number of participants was 330, of which - 180 female and 150 male students. The age ranged from 18 to 35 years, the average age was 20.65 (SD - 2.22). The number of participants was fairly distributed along a year of studies, the largest part (37%) consisting of the first year and the smallest one (17%) - of the third year students. Students were from all the 9 faculties of the University, representing all areas of studies: technological, engineering and social sciences. The participants were interviewed using google forms online surveys. The request to participate in the survey, along with a link to the electronic questionnaire, was sent via the University's intranet, which is accessible to every student at VGTU. The following questionnaires were used for the study: Drinking Refusal Self-Efficacy questionnaire - revised version (DRSEQ-R; Oei, Hasking, & Young, 2005), The Satisfaction with Life Scale (Diener, Emmons, Larsen & Griffin, 1985), Positive and Negative Affect Schedule (PANAS; Watson, Clark & Tellegen, 1988) and The Alcohol Use Disorders Identification Test (AUDIT), developed by the World Health Organization (WHO, 1989). The study revealed that there is a relationship between subjective well-being and alcohol consumption: students who evaluate their subjective well-being with a higher score (cognitively and emotionally) use less alcohol. There is also a linkage between the drinking refusal self-efficacy and subjective well-being. Students who are able to give up alcohol consider their subjective well-being to be higher: those who are more satisfied with their lives are less likely to use alcohol for emotional relief, those who experience more positive emotions – are less likely to drink alcohol when exposed to social pressure and in order to relieve their emotional state, and the ones who experience more negative emotions are more likely to use alcohol to improve their emotional state, and more often than not, they take advantage of situations in which alcohol may be habitual. The study also found that both female and male students with higher levels of drinking refusal self-efficacy are less likely to use alcohol. The study revealed that satisfaction with life in this sample was predicted by lower alcohol consumption, junior year of studies and, partially, drinking refusal self-efficacy (Emotional relief and Opportunistic aspects). Positive affect in this study is predicted by lower alcohol consumption and higher drinking refusal self-efficacy, while negative affect is predicted by higher alcohol consumption, female sex, and lower drinking refusal self-efficacy (Emotional relief aspect). The results of the study also showed that the drinking refusal self-efficacy partly mediates the relationship between alcohol consumption and the subjective well-being of the students