Vaistinių augalų ir biologiškai veikliųjų junginių įvairovės vertinimo metodologija

ISSN 1648-0066 onlinePer pastaruosius dešimtmečius Europos Sąjungoje suintensyvėjo vaistinių augalų tyrinėjimas ir jų vaistinės augalinės žaliavos vartojimas farmacijos, maisto, kosmetikos, odontologijos pramonėje bei iškelti reikalavimai kokybei, saugumui ir efektyvumui. Sprendžiant vaistinių augalų rūšių įvairovės gausinimo ir nacionalinių genetinių išteklių bei retų ir nykstančių rūšių augalų apsaugos bei vaistažolininkystės plėtros problemą, vykdoma vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų rūšių introdukcija ir įvairių sričių kompleksiniai moksliniai tyrimai. Šioje srityje moksliniu ir edukaciniu aspektu išskirtinis yra VDU Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektorius (vadovė prof. dr. Ona Ragažinskienė). Čia nuo 1924 m. iki šiol sukurtas unikalus Baltijos šalių regione farmakognostinis sodas, kurį sudaro Vaistinių, prieskoninių-medingųjų ir techninių (apynių) augalų kolekcijos bei augalų ekspozicija akliesiems bei silpnaregiams. Vaistiniai, prieskoniniai (aromatiniai) augalai – žmogaus ir valstybės nacionalinis turtas, kurį reikia ne tik saugoti, bet ir gausinti jų įvairovę, užtikrinant vaistinės augalinės žaliavos kiekybę ir kokybę bei jos naudojimą žmogaus sveikatos gerinimui. Vaistinių augalų savybes ir vaistinės žaliavos kokybę, efektyvumą, saugumą bei tinkamumą naudoti pagrindžia jų vaistinės augalinės žaliavos cheminės sudėties moksliniai tyrimai, kurie Vytauto Didžiojo universitete vykdomi nuo 1924 m. Pastaruoju metu vaistinių (aromatinių) augalų cheminių savybių kompleksiniai tyrimai vykdomi klasteryje: „Instrumentinės analizės metodų vystymas ir jų taikymas molekulinei biologinių objektų, sintetinių produktų ir aplinkos analizei“ (Vadovas akademikas, prof. habil.. dr. Audrius Maruška) pagal mokslinės plėtros projektus:[...]Botanikos sodasInstrumentinės analizės APCVytauto Didžiojo universiteta