Kankinimas kaip asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktas): Lietuvos teismų praktikos vertinimas

Straipsnyje analizuojama problematika susijusi su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės „kankinant nukentėjusįjį asmenį ar tyčiojantis iš jo“ vertinimu ir neveikimu Lietuvos teismų praktikoje. Atsžvelgiant į tai, kad Lietuvos baudžiamojoje jurisprudencijoje mokslinių darbų, susijusių su kankinimo kaip asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės analize, nėra, todėl autorė, remdamasi Lietuvos teismų praktika, susijusia su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymu, siekia išsiaiškinti, ar šio straipsnio pagrindu suteikiama galimybė tinkamai įvertinti nusikalstamą veiką, kuomet asmuo siekė savo aukai sukelti fizines ir/ar psichines kančias, o, tuo pačiu, skirti jam griežtesnę bausmę. Šio straipsnio problema išplaukia iš Lietuvos valstybės pozityvios pareigos kiekvienam jos jurisdikcijoje esančiam asmeniui garantuoti efektyvią apsaugą nuo kankinančio, nežmoniško ir žeminančio elgesio įtvirtinto Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsnyje, kuomet draudžiamo elgesio imasi privatūs asmenys. Autorė atlikusi tyrimą preziumuoja, kad Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas atsakomybę sunkinančios aplinkybės institutas kaltinamojo griežtesnės baudžiamosios atsakomybės už kitam asmeniui sukeltas fizines ir/ar psichines kančias problemos neišsprendžia. Autorės atlikta analizė parodė, kad nuo naujojo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo pradžios iki 2016 metų gruodžio 31 dienos Lietuvos teismuose buvo išnagrinėtos tik šešios baudžiamosios bylos, kuriose Lietuvos teismai asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta kankinant nukentėjusįjį asmenį ar tyčiojantis iš jo. [...]The purpose of this article is to analyse the issues related to Lithuanian positive obligation to ensure everyone’s protection within their jurisdiction from ill-treatment, as defined by the Article 3º of the European Convention on Human Rights (namely cases where violence is inflicted by private individuals in a private sector). Torture, in Lithuanian Criminal Code, is criminalised as qualifying attribute in the Murder (article 129º, Lithuanian Criminal Code), Severe health impairment (article 135º, Lithuanian Criminal Code), Non-severe health impairment (article 138º, Lithuanian Criminal Code), Causing physical pain or a negligible health impairment (article 140º, Lithuanian Criminal Code), and such as a personal aggravating circumstance - “the act has been committed by torturing the victim or subjecting him to taunting” (article 60º, Lithuanian Criminal Code) to individualize punishment to defendant. According to previous researches (Romualdas Drakšas and Regina Valutyte), the existing criminal liability of torture it is not enough. They believe that the Lithuanian Criminal Code should allow a direct criminal liability of action of torture. In this article, the author wanted to verify if there’s really a need of a direct criminal liability in Lithuanian Criminal Code. The author argues that, in the Lithuanian legal system, there is article 60º of the Lithuanian Criminal Code on which basis courts can punish defendant of acts of torture and individualise his punishment, adjusting it to his actions. Therefore, the author wanted to investigate Lithuanian case-law related to article 60º part 1, point 4 of the Lithuanian Criminal Code and ascertain does acts of torture in Lithuanian legal system are considered as a torture and punished without reservation. [...]Teisės fakultetasVytauto Didžiojo universiteta