Components and their personal and social correlation of suicidal tendencies among high school students

Tyrimo tikslai: 1) nustatyti vyresniųjų klasių moksleivių polinkio į savižudybę komponentus ir jų tarpusavio ryšį; 2) įvertinti polinkio į savižudybę komponentų ryšį su asmenybiniais ir socialiniais veiksniais. Tyrime dalyvavo 1680 11–12 klasių moksleivių (933 merginos ir 747 vaikinai) iš 16 Kauno rajono vidurinių mokyklų ir gimnazijų. Tyrimas vyko 1999–2002 metais. Darbe taikyta apklausa raštu moksleivių prisitaikymui nustatyti (A. Goštautas, 1998). Faktorinė polinkio į savižudybę skalės duomenų analizė parodė, jog ir vaikinų, ir merginų grupėse skiriama po tris nepriklausomus faktorius: 1) gyvenimo nuovargį ir nusivylimą, 2) mintis apie savižudybę ir ketinimus nusižudyti, 3) bandymą nusižudyti. Tiriamųjų pasiskirstymo pagal savižudiškas mintis, ketinimus ir bandymus analizė parodė, jog moksleiviams būdingi bandymai be minčių ir ketinimų, ketinimai be minčių ir bandymų, mintys be ketinimų ir bandymų labiau nei minčių, ketinimų ir bandymų tarpusavio deriniai. Analizė atskleidė, jog gyvenimo nuovargis, mintys apie savižudybę, ketinimai nusižudyti bei bandymas nusižudyti reikšmingai teigiamai koreliuoja su tam tikrais nagrinėjamais asmenybiniais ypatumais (depresiškumu, žema saviverte, nerimastingumu, vienišumu ir impulsyvumu), socialiniais veiksniais (mokslo ir mokymosi problemomis, konfliktiškais santykiais su mokytojais, neigiama šeimos aplinka, problemiškais santykiais su bendraamžiais), žalingais įpročiais ir patirtu smurtu tarp vaikinų ir merginų. Nustatyti tam tikri polinkio į savižudybę komponentus diferencijuojantys veiksniai pagal koreliacijų reikšmingumą bei koreliacijų stiprumą. Nustatyta ir tam tikrų skirtumų priklausomai nuo lytiesVytauto Didžiojo universiteta