The efficiency of stress management programmes based on two relaxation methods in increasing students ability to relax

Studentai yra specifinė socialinė grupė, didesnę laiko dalį skirianti mokymosi procesui, jiems būdingi saviti stresoriai, kurie dažniausiai siejami su akademine aplinka (Womble, 2003, Agrawal, Chahar, 2007). Šiuolaikinių universitetinių studijų ypatumai – didelis informacijos kiekis, mokymo proceso intensyvumas ir didesni reikalavimai mokymosi kokybei. Streso mažinimo intervencijų tyrimai, kuriuos atliekant analizuotos kitos populiacijos (dažniausiai klinikinės), ne iki galo atspindi tokių intervencijų galimybes, jas taikant specifinėje studentų populiacijoje. Prieštaringi streso mažinimo metodų efektyvumo tyrimų rezultatai ir nepakankamas tų metodų efektyvumo ištirtumas studentų populiacijoje skatina toliau analizuoti studentų streso mažinimo problemą. Tad dviejų metodų palyginimas atliekant vieną eksperimentą gali padėti atskleisti, kuris taikomų metodų yra efektyvesnis siekiant suteikti pagalbą studentams ir kuris gali padėti įvertinti sudėtingos aparatūros reikalingumą taikant streso mažinimo intervencijas. Tyrimo tikslas yra įvertinti streso mažinimo programų, paremtų dviem atsipalaidavimo metodais, efektyvumą didinant studentų gebėjimą atsipalaiduoti. Metodai ir procedūra: Siekiant įvertinti studentų gebėjimą atsipalaiduoti buvo matuojami psichofiziologiniai rodikliai (odos elektrinis laidumas, odos temperatūra ir širdies susitraukimų dažnis) 10 minučių pirmo ir šešto susitikimo metu. Tiriamiesiems buvo vedami 4 progresuojančios raumenų relaksacijos arba biogrįžtamojo ryšio relaksacijos užsiėmimai. Biogrįžtamojo ryšio relaksacijos buvo atliekamos naudojantis aparatu NeXus – 10, pagamintu Mind Media (Olandija). [...]Psichologijos katedraSocialinių mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta