Depresijos ir gyvenimo kokybės pokyčiai stacionarinio gydymo laikotarpiu

Tikslas. Įvertinti depresijos simptomų ir gyvenimo kokybės pokyčius stacionarinio gydymo laikotarpiu. Tyrimo medžiaga ir metodai. 87 pacientai ištirti per pirmąsias penkias stacionarinio gydymo dienas ir stacionarinio gydymo pabaigoje, naudojant CIDI-SF (angl. Composite International Diagnostic Interview Short Form), struktūrizuotą interviu depresijos požymiams vertinti, bei WHOQOL-BREF (angl. World Health Organization Quality of Life Abbreviated Questionaire) gyvenimo kokybės klausimyną. Rezultatai. Stacionarinio gydymo laikotarpiu reikšmingai mažėja depresijos simptomų dažnumas ir intensyvumas, gerėja gyvenimo kokybė. Nepaisant to, daugelis tiriamųjų visiškai nepasveiksta. Daugiau kaip pusė tiriamųjų išrašymo metu skundėsi dešimčia ar daugiau išlikusių simptomų. Moterys ir vyrai gydymo pradžioje skyrėsi depresijos simptomų skaičiumi ir intensyvumu, tačiau nesiskyrė gydymo rezultatais. Vyresnis amžius, gretutinės somatinės ligos, didesnis depresijos simptomų skaičius gydymo pradžioje, CIDI-SF patvirtintas didžiosios depresijos epizodas ir bloga gyvenimo kokybė – visa tai susiję su blogesniais gydymo rezultatais. Daugiamatės tiesinės regresijos rezultatai parodė, jog CIDI-SF patvirtintas didžiosios depresijos epizodas ir gyvenimo kokybės vertinimai geriausiai prognozuoja gydymo rezultatus. Išvada. Gyvenimo kokybės rodiklių įtraukimas į depresija sergančiųjų klinikinį įvertinimą stacionarinio gydymo laikotarpiu gali būti naudingas siekiant išsamiau įvertinti ligonio būseną bei numatyti gydymo rezultatusObjective. The aim of the study was to evaluate the changes in the symptoms of depression and subjective quality of life improvement during inpatient treatment. Material and methods. A total of 87 patients were assessed during the first five days of hospitalization and during naturalistic follow-up at the time of discharge using Composite International Diagnostic Interview Short Form (CIDI-SF), structured interview for depressive symptoms assessment, and World Health Organization Quality of Life Abbreviated Questionnaire. Results. Results indicate that symptoms of depression decrease and quality of life increases during inpatient treatment. However, high frequency of residual symptoms was observed. More than half of all patients reported ten or more symptoms at time of discharge. Although same gender differences in the frequency and severity of depressive symptoms were observed at time of admission, gender did not impact significantly treatment outcomes. Older age, comorbid somatic diseases, higher number of depressive symptoms at the time of admission, CIDI-SF confirmed major depressive episode, and lower quality of life were related to poor outcome of the treatment. Multiple regression analyses suggested that CIDI-SF confirmed major depressive episode and physical health domain of the quality of life were the most significant predictors of the outcome. Conclusion. Combination of measures of clinical assessment and quality of life can be useful for more complete patients’ evaluation and the prediction of treatment outcomeVytauto Didžiojo universitetasŽiegždrių psichiatrijos ligonin