Children early literacy: oral language

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinis raštingumas: kalbiniai gebėjimai ir jų ugdymosi galimybės. Remiantis išstudijuota pedagogine, psichologine, lingvistine moksline literatūra aptariama kalbinio raštingumo ir sakytinės kalbos samprata, priešmokyklinio amžiaus vaikų sakytinės kalbos ypatumai, pedagogo įtaka ugdant vaikų sakytinės kalbos gebėjimus, vaikų sakytinės kalbos ugdymo(si) būdai. Tyrimo tikslas – atskleisti, priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimus ir jų ugdymo(si) galimybes. Tyrimo tikslo įgyvendinimui išsikelti šie uždaviniai: 1. Remiantis teorine mokslinės literatūros analize, atskleisti priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimus ir jų ugdymo(si) būdus. 2. Įvertinti vaikų kalbinius gebėjimus bei ugdymo(si) būdus, stebint vaikų kalbinę veiklą, parenkant tam tikrus sakytinės kalbos ugdymo metodus. 3. Atskleisti priešmokyklinio ugdymo pedagogų požiūrį į priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimus ir jų ugdymo(si) būdus. Siekiant išsiaiškinti priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimus ir jų ugdymo(si) galimybes, buvo atliktas stebėjimo tyrimas, stebint vaikų kalbinę veiklą ryto rato metu, savaiminėje vaikų veikloje ir pedagogo inspiruotų veiklų metu. Tuo pačiu metu, atlikta pedagogų anketinė apklausa, siekiant išsiaiškinti pedagogų nuomonę apie vaikų kalbinius gebėjimus ir jų ugdymosi galimybes. Tyrime dalyvavo 60 tiriamųjų: 6 priešmokyklines grupes lankantys vaikai ir 58 priešmokyklinio amžiaus pedagogai. Kaip buvo hipotetiškai numatyta, priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbiniai gebėjimai yra pakankami. Atlikus stebėjimo protokolų analizę, kalbėjimo ir klausymosi gebėjimai atsiskleidė tokiose srityse kaip aplinkinių kalbėjimo klausymasis ir supratimas; skaitymo klausymasis ir supratimas; natūralus vaiko kalbėjimas su suaugusiaisiais ir vaikais apie savo patirtį ir išgyvenimus; kalbėjimas laikantis perprastų kalbos taisyklių, savo sugalvoto teksto arba kitų kūrinėlių deklamavimas, sekimas, pasakojimas. Norint išsiaiškinti pedagogų nuomonę apie vaikų sakytinės kalbos gebėjimus ir jų ugdymo(si) galimybes buvo atlikta kokybinio ir kiekybinio tyrimo analizė. Atlikus tyrimą, nustatyta, jog pedagogai daugiausiai dėmesio skiria tokių vaikų kalbinių gebėjimų ugdymui(si): klausymosi įgūdžių lavinimui bei žodyno gausinimui. Taip pat tyrimų analizė parodė, kad pedagogai kuria vaikų kalbos ugdymui(si) palankią aplinką: ne tik naudoja vaizdines priemones, bet ir rūpinasi erdvėmis, kuriose vaikai aktyviai pasakoja, kuria dialogus: knygų skaitymo kampelis, vaidmeninių žaidimų kampelis ir kt. Kas be ko, pedagogai taiko įvairius sakytinės kalbos ugdomo(si) metodus: pokalbiai, pasakojimas, atpasakojimas ir kt. Esminiai žodžiai: kalbinis raštingumas, sakytinė kalba, rišlioji kalba, moologas, dialogas, priešmokyklinis amžius.In the master's thesis is analyzed linguistic literacy of pre-school children: linguistic skills and their development opportunities. Based on the pedagogical, psychological, linguistic research literature is discussed linguistic literacy and spoken language concept, pre-school children spoken language peculiarities, teacher’s influence in educating children spoken language skills, ways of educating children spoken language. The aim of the research is to reveal the language skills of pre-school children and their educational opportunities. The following objectives have been set for the realization of the research goal: 1. Based on the theoretical analysis of scientific literature, reveal the language skills of pre-school children and ways of their education. 2. Evaluate children's linguistic abilities and ways of education by monitoring children's linguistic activities, selecting certain methods of spoken language learning. 3. Reveal the attitude of pre-school pedagogues to the development of the language skills of pre-school children and their learning posibilities. In order to clarify the language skills of pre-school children and their educational opportunities, a follow-up study was carried out to monitor children's linguistic activities during the morning circle, in the spontaneous activities of children and during teacher-inspired activities. At the same time, a pedagogical questionnaire was conducted to find out the pedagogues' opinion about children's language skills and their educational opportunities. The study included 60 subjects: 6 pre-primary children and 58 pre-primary educators. The hypothesis has been confirmed - pre-school children have sufficient language skills. After analysis of the monitoring protocols, speaking and listening skills have emerged in such areas as listening and understanding the surrounding people speech; listening and understanding of reading; natural child talk with adults and children about their experiences and empathies; speaking in accordance with the usual language rules, reciting of your own text or other composition. In order to find out the pedagogues' opinion about the spoken language skills of children and their educational opportunities, an analysis of qualitative and quantitative research was carried out. The research found that educators focus on the development of the following children’s linguistic abilities: the development of listening skills and the enhancement of vocabulary. In addition, research analysis has shown that educators are creating an environment conducive to the development of children's language: not only using visual tools, but also taking care of spaces where children are actively telling, creating dialogues: a reading corner of books, a corner of role playing, and so on. What's more, educators use different methods of spoken language development: conversations, narration, and so on. Key words: linguistic literacy, spoken language, binding language, monologue, dialogue, preschool age.Švietimo akademij