Professional identity of a military officer

Po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europoje prasideda visuomenių kultūriniai-vertybiniai pokyčiai, siejami su liberalizacija, individualizmu, hedonizmu. Tai lemia, kad vertybinė kaita visuomenėse tampa vis aktualesnė: tradicijos reikšmė mažėja, individo įsipareigojimas grupinėms vertybėms nyksta, jį pakeičia individo savirealizacija. Po karo įsivyravus taikos laikotarpiui moderniųjų valstybių kariuomenių svarba sumenksta. Kariuomenes paliečia organizaciniai pokyčiai ir jos perima civilinių organizacijų požymius. Postindustrinės visuomenės fone karininko tapatybė savo bruožais supanašėja su vadybininko ar įprastinio biurokratinio tarnautojo. Anksčiau karininko profesija buvo siejama su heroizmu, idealu, garbe ir prestižu. Karininkų korpusas buvo laikomas kariuomenės elitu, pasireiškiančiu savo lyderyste, aukštais kariuomenės etikos standartais. Šios vertybės atsispindi ir tebėra aktualios kariuomenės norminiuose dokumentuose. Karininkas, būdamas kariuomenės atstovas, yra ir šiuolaikinės visuomenės narys. Savo profesinėje tapatybėje jis yra priverstas derinti kultūriškai skirtingus visuomenės ir kariuomenės vertybinius orientyrus. Ambivalentiškos vertybės lemia vertybinį konfliktą karininko profesiniame identitete. Tikslas - atskleisti šiuolaikinės visuomenės karininko profesinės tapatybės ambivalencijos bruožus, kurie pasireiškia kultūriškai skirtingų kariuomenės ir šiuolaikinės visuomenės normų sąveikoje. Tyrimo objektas - Lietuvos kariuomenės karininko profesinis tapatumas. Uždaviniai: 1. Remiantis teorija ir empirika, įvardyti Lietuvos kariuomenės karininko tapatybės bruožus; 2. Atskleisti karininko tapatybės vertybinio ambivalentiškumo bruožus; 3. Ištirti kariuomenės ir šiuolaikinės visuomenės vertybinių polių įtaką karininko profesiniam tapatumui; 4. Atlikti Lietuvos ir užsienio autorių vykdytų tyrimų ir teorijos analizę; 5. Remiantis literatūra, sukonstruoti teorinį pagrindą empiriniam tyrimui; 6. Remiantis tyrimo tikslu ir teorija, parengti tinkamas interviu gaires empirinei medžiagai rinkti; 7. Taikant tinkamą empirinių duomenų analizės metodą, atskleisti tyrimo tikslui aktualius aspektus.After the Second World War Western European societies had seen some cultural-values changes that were associated with liberalisation, individualism, and hedonism. Values change in society becomes more and more relevant because it means decreasing the traditionalism and individual commitment to the group whereas self-realisation becomes more and more relevant. After the war peace time was established and as a result the importance of modern states armies started to diminish. Nowadays modern armies are affected by organisational changes and take over the characteristics of civilian organisations. According to some authors, in the post-industrial society the professional identity of a military officer is similar to the one of a manager or an ordinary bureaucrat. Profession of a military officer was associated with heroism, idealism, honour and prestige. The officers’ corps was regarded as military elite, manifesting leadership and high standards of a military ethics. These values remain relevant in the army normative documents. As an army representative, military officer is also a member of a civil society. His professional identity has to combine culturally diverse landmarks of both society and the army. Ambivalent values determine the conflict of different values in officer’s professional identity. Thesis aim - to reveal the ambivalence of the professional identity of a military officer, which occurs cause of the culturally diverse values interaction of the army and a modern society. The object - professional identity of a military officer. Tasks: 1. To identify the characteristics of professional identity of a military officer using theory and empiricism; 2. To reveal features of the values ambivalence of a military officer professional identity; 3. To investigate the influence of the military and modern society values poles on the professional identity of a military officer; 4. To do analysis of Lithuanian and foreign countries researches and theories; 5. To construct theoretical basis for empirical research based on literature; 6. To prepare appropriate interview guidelines for the empirical material collection, based on the thesis aim and the theory. 7. To reveal the relevant aspects of the thesis aim, using appropriate analysis method of the empirical material.Socialinių mokslų fakultetasSociologijos katedr