Psichiatrija kaip priespaudos įrankis, taikytas Sovietų Sajungos disidentams

Daugiau nei 40 metų politinio piktnaudžiavimo psichiatrija Sovietų Sąjungoje klausimas gyvavo pasaulio psichiatrų bendrijos darbotvarkėje. Viena vertus, šis klausimas kėlė piktus ginčus, antra vertus, jis skatino tebesitęsiančias diskusijas apie žmogaus teises ir profesinę etiką. Politinis piktnaudžiavimas psichiatrija Sovietų Sąjungoje pradėtas naudoti kaip kitaminčių represavimo priemonė praėjusio šimtmečio penktojo dešimtmečio pabaigoje. Autorius analizuoja priežastis, kada ir kodėl sovietų pareigūnai nutarė naudoti psichiatriją kaip priespaudos priemonę, kas iš sovietų pusės buvo atsakingi už šios praktikos įgyvendinimą ir kaip aštuntajame dešimtmetyje ji tapo vienu iš pagrindinių represijos įrankių. Straipsnis aprašo, kaip politinis piktnaudžiavimas plėtojosi, kaip į tai reagavo Vakarų psichiatrų asociacijos ir kaip šiam klausimui vis labiau dominuojant Pasaulio psichiatrų asociacijoje Sovietų Sąjungos psichiatrų ir neuropatologų sąjunga 1983 m. pradžioje nusprendė išstoti iš Pasaulio psichiatrų asociacijos, į kurią grįžo tik 1989 m. Politinis piktnaudžiavimas psichiatrija apima neleistiną psichiatrinį diagnozavimą, gydymą ir sulaikymą tam, kad būtų trukdoma pavieniams asmenims ar visuomenės grupėms naudotis savo pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Tokia praktika būdinga šalims, valdomoms totalitarinių režimų, kurie, pažeisdami savo politinių oponentų žmogaus teises, šitai dažnai slepia po psichiatrinio gydymo skraiste. Bet ir demokratinėse šalyse žmonės, atkreipiantys dėmesį į didelių korporacijų neviešai daromus neteisėtus veiksmus, kartais tampa politinio piktnaudžiavimo psichiatrija aukomis. [...]Vytauto Didžiojo universiteta