Paprastojo kiečio (Artemisia vulgaris L.) bei geltonžiedžio legėsto (Silphium perfoliatum L.) biomasės ir energinis produktyvumas balkšvažemyje

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filiale, Vakarų Lietuvoje, atlikti stambiastiebių žolinių energinių augalų - paprastojo kiečio (Artemisia vulgaris L.) ir geltonžiedžio legėsto (Silphium perfoliatum L.) - tyrimai. Tyrimų vieta - natūraliai rūgštus moreninis priemolis (JIj6-b). Lauko bandymai įrengti 2008 m. pagal dviejų veiksnių schemą: A veiksnys - kalkinimas (nekalkinta, kalkinta 3,0 ir 6,0 t ha"1 CaC03), B veiksnys - tręšimas azotu (0, 60 ir 120 kg ha"1). Kiečiai 2009 m. sukaupė 2,76-5,741 ha"1 sausųjų medžiagų, tačiau 2010 m. šis rodiklis sumažėjo ir siekė 2,38-3,83 t ha1. Legėstų sausosios masės produktyvumas 2009 m. buvo 4,42-8,51 t ha"1, o 2010 m. jis gerokai padidėjo ir siekė 11,37-21,94 t ha"1. Kalkinimas turėjo teigiamos įtakos legėstų sausosios masės produktyvumui, tačiau neturėjo esminės įtakos kiečių sausųjų medžiagų prieaugio pokyčiui. Abiejų rūšių augalų sausosios masės prieaugį padidino (nors ne visada esmingai esant 95 % tikimybės lygiui) 120 kg ha"1 azoto trąšų panaudojimas. 2010 m. auginimo technologijos energinė analizė parodė, kad mineralinių ir kalkinių trąšų kaip netiesioginių energijos sąnaudų dalis sudarė 32,75-76,07 % visų bendrųjų energijos sąnaudų (įskaitant tiesiogines bei netiesiogines išlaidas, mašinų energoimlumą ir žmogaus darbo sąnaudas). Didžiausia energijos išeiga (GJ ha"1), taip pat ir energinis efektyvumas (energijos išeigos bei energijos sąnaudų santykis) nustatytas auginant geltonžiedžius legėstus. Pastarųjų dviejų rodiklių sumažėjimą sąlygojo didelių normų kalkinių ir azoto trąšų panaudojimasResearch on perennial coarse-stemmed herbaceous energy plants, common mugwort {Artemisia vulgaris L.) and cup plant (Silphium perfoliatum L.), was carried out in Vezaiciai Branch of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry in Western Lithuania. The soil of the experimental site is naturally acid moraine loam Eutri-Hypostagnic Albeluvisol (ABj-w-eu). Field experiments were established in 2008, according to a two-factor design including three levels of liming (not limed, limed with 3.0 and 6.0 t ha"1 of CaC03) and three levels of nitrogen fertilization (0, 60 and 120 kg ha"1). Common mugwort accumulated 2.76-5.74 t ha-1 of dry matter in 2009; the next year, however, the parameter decreased to 2.38-3.83 t ha"1. In 2009, the cup plant dry matter productivity was 4.42-8.51 t ha"1; while in 2010, it considerably increased and reached 11.37—21.94 t ha"1. Liming positively influenced the cup plant dry matter productivity; however, there was no significant effect on the change in the common mugwort dry matter increase. The application of 120 kg ha"1 nitrogen rate significantly enhanced dry matter increase of both species (although not always significantly at 95% probability level). The energy analysis of the growing technology in 2010 indicates that the mineral and lime fertilizers as indirect energy costs accounted from 32.75% to 76.07% of the total energy input (including direct and indirect costs, machinery energy consumption and human labour input). The highest energy output (187.6-361.9 GJ ha"1) as well as energy use efficiency (ratio of energy output to energy input) was determined for the cultivation of cup plant. However, the application of lime and nitrogen fertilizers caused a substantial decrease of energy output and energy use efficiencyVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij