Directions and Possibilities of the Development of Agricultural Human Resources Potential

Bet kurios visuomenės pagrindinis turtas yra žmonės, o ekonominio-socialinio progreso galutinis kriterijus yra žmogus ir jo poreikių visiškas patenkinimas. Intensyvėjančios konkurencijos sąlygomis kiekviena valstybė turi vadovautis aktyviu ir perspektyviu požiūriu į žmogiškųjų išteklių ugdymą ir siekti maksimaliai panaudoti turimą žmogiškųjų išteklių potencialą. Agrarinio sektoriaus srityje ypatingas dėmesys žmogiškiesiems ištekliams turi būti skiriamas įgyvendinant ES bendrąją žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką bei adaptuojant ją prie mūsų šalies sąlygų. 2006 m. šalies žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje buvo užimti 183,9 tūkst. gyventojų, arba 12,3 proc.visų šalies darbuotojų (2000-aisiais – 18,5 proc.). Nors užimtumas šalies žemės ūkyje mažėja, jis išlieka gerokai didesnis už analogiškus rodiklius daugelyje kitų Europos valstybių. Taigi Europos Sąjungos (ES) plėtros kontekste kaimo vietovėse ir toliau mažės tiesiogiai su žemės ūkiu susijusių gyventojų skaičius. Dabar šis sektorius vis dar išlieka pagrindinis užimtumo šaltinis kaimo gyventojams. Kaimo žmogiškieji ištekliai kokybės požiūriu yra probleminiai dėl žemo išsilavinimo lygio. Kaime nedarbas didesnis nei mieste, tačiau kai kurių darbuotojų kaime labai trūksta. Dėl šios priežasties reikia tirti ir pagrįsti žemės ūkio žmogiškųjų išteklių potencialo plėtros kryptis ir galimybes ES plėtros konteksteVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij