Promise of Happiness in the Consumer Society

eISSN 2351-6011Pradedant diskusijas dėl laimės galimybės, visuomenės laimės indeksų, persiorientavimo į laimės ekonomiką, pirmiausia reikėtų pabandyti bent preliminariai atsakyti į klausimus, ką vadiname laime, kas yra laimė, kokia yra šios sąvokos apibrėžtis. Šiame straipsnyje siekiama parodyti, kad ekonomistų, psichologų, sociologų plėtojamą diskursą apie laimę turėtų papildyti filosofinė klausimo refleksija, atsiremianti į laimės sąvokos labiau išplėtotą aptarimą. Teorinė ap- žvalga rodo, kad paklusdama vartotojiškumo logikai didžioji dauguma visuomenės narių laikosi klasikinės laimės sampratos, kuri iš esmės disonuoja su vartotojiškos visuomenės puoselėjamais idealais. Empirinis tyrimas atskleidžia vartotojų visuomenės jaunosios kartos vertybinius laimės aspektus, kurie artimi aristoteliškajai laimės samprataiWhile discussing on the possibility of happiness, indicators of public happiness, and the reorientation to the welfare economy, first of all, one should try, at least preliminary, to answer the question – what do we call happiness, what is happiness per se in the definition of this term. Thus, the article seeks to show that the discourse on happiness developed by economists, psychologists, and sociologists should be supplemented by a philosophical reflection of a question based on a more advanced discussion of the concept of happiness. This article states that, following the logic of consumerism, the overwhelming majority of members of the public follow the concept of classical happiness, which essentially dissociates with the cherished ideals of the consumer society. Empirical research reveals the valuable aspects of happiness in the younger generation of the consumer society, which are close to the aristotelic concept of happinessLietuvos sveikatos mokslų universitetasVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij