(Self-)Developing teacher leadership: the communication and autonomy aspect

Šiais laikais lyderystė yra itin reikšmingas dėmuo daugelyje sričių. Ypatingai svarbi lyderystė tampa mokykloje. Šiuolaikinis mokytojas jau neįsivaizduojamas tik kaip savo srities specialistas, dalyko mokytojas, patarėjas - jis turi būti ir lyderis. Ugdyti(-s) lyderystę mokytojui gali padėti komunikacija ir autonomija. Kyla problemins klausimas – kokie yra mokytojų lyderystės ugdymo(-si) ypatumai komunikacijos ir autonomijos aspektu? Tyrimo objektas – mokytojų lyderystės ugdymas(-sis): komunikacijos ir autonomijos aspektu. Tyrimo tikslas – išanalizuoti mokytojų lyderystės ugdymo(-si) ypatumus komunikacijos ir autonomijos aspektu. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizavus mokslinę literatūrą atskleisti mokytojų lyderystės ugdymo(-si) prielaidas komunikacijos ir autonomijos aspektu. 2. Sukurti mokytojų lyderystės ugdymo(-si) komunikacijos ir autonomijos aspektu teorinį modelį. 3. Ištirti mokytojų lyderystės ugdymo(-si) ypatumus komunikacijos aspektu. 4. Ištirti mokytojų lyderystės ugdymo(-si) ypatumus autonomijos aspektu. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros šaltinių ir teisinių dokumentų analizė atliekama siekiant atskleisti teorinius mokytojų lyderystės ugdymo(-si) pagrindus, išryškinant komunikacijos ir autonomijos aspektų svarbą mokytojų lyderystės ugdymui(-si). Pusiau struktūruotas interviu (žodinė apklausa) siekiama gauti kiek įmanoma platesnius, išsamesnius ir atviresnius atsakymus. Turinio analizė (content analysis) taikoma analizuojant mokytojų atsakymus į atvirus apklausos klausimus. Metodo esmė – išskirti tekste tam tikrus prasminius vienetus, tada skaičiuoti jų vartojimo dažnį, tirti įvairių teksto elementų ryšius tiek vieno su kitu, tiek su visa informacijos apimtimi. Kontent-analizė yra technika, leidžianti objektyviai ir sistemiškai išnagrinėjus teksto ypatybes, daryti patikimas išvadas. Ištyrus mokytojų lyderystę ir jos ugdymo(-si) ypatumus galima teigti, kad visi apklausti mokytojai pasižymi lyderio organizatoriaus ir lyderio, kuris daro įtaką savybėms bei turi lyderiui svarbią savybę – atsakomybę. Apklaustų mokytojų mokyklose daugiausiai vyrauja pasidalytoji lyderystė, kai visi mokytojai turi lyderio savybių. Apibendrinant lyderystės ugdymo(-si) autonomijos aspektą pastebėtina, kad mokytojai stengiasi tobulinti savo profesinę kompetenciją tiek kvalifikaciniuose seminaruose, tiek individualiai, o tai leidžia teigti, kad jie siekia būti iniciatyvūs ir priimti pokyčius. Mokinių aspektu mokytojai paprastai inicijuoja pokyčius ugdymo procese per inovatyvias pamokas, o kolegų lygmenyje organizuodami netradicines dienas ir skatindami kolegas tobulėti. Kalbant apie komunikacijos aspektą galima teigti, kad mokytojai puikiai bendradarbiauja ir bendrauja visuose lygmenyse, o tai skatina mokinius pasiekti gerų rezultatų. Tačiau tyrimas atskleidžia, kad kolegų lygmenyje mokytojams trūksta motyvacijos bendrauti su kolegomis apie patirtis bei pokyčius, kurie padėtų gerinti ugdymo(-si) procesą.In these days, leadership is a crucial element in many areas. Leadership becomes particularly important at school. A modern teacher can no longer be imagined just as a professional in his field, an educator of a specific subject, advisor. In addition to all these qualities, a teacher must also be a leader. Communication and autonomy can help a teacher to develop (self-)develop leadership. This gives rises to a problematic question: What are the peculiarities of teacher leadership development (self-)development from the perspective of communication and autonomy? The object of the study – teacher leadership development (self-)development from the perspective of communication and autonomy. The aim of the study – to analyse the peculiarities of teacher leadership development (self-)development from the perspective of communication and autonomy. The objectives of the study. 1. After analysing scientific literature, to reveal the preconditions for teacher leadership development (self-development) from the perspective of communication and autonomy. 2. To develop the theoretical model of teacher leadership development (self-)development from the perspective of communication and autonomy. 3. To analyse the peculiarities of teacher leadership development (self-)development from the perspective of communication. 4. To analyse the peculiarities of teacher leadership development (self-)development from the perspective of autonomy. The methods of the study. The analysis of scientific literature sources and legal documents is carried out in order to reveal the theoretical foundations of teacher leadership development (self-)development by highlighting the importance of communication and autonomy aspects in teacher leadership development (self-)development. The semi-structured interview (verbal interview) is aimed at obtaining broader, more detailed, more open answers. Content analysis is used to analyse teachers' responses to open survey questions. The essence of the method is to distinguish certain meaningful units in the text, then to calculate the frequency of their use, to investigate the relations of different text elements both with each other and with the full scope of information. The content analysis is a technique that allows making reliable findings after having objectively and systematically examined the text features. After analysing the teacher leadership and development (self-)development from the perspective, it can be argued that all the teachers interviewed have the traits of the leader-organizer and of the leader who influences other with own traits and qualities, and are responsible (responsibility is the trait that is characteristic to leaders). Shared leadership predominates at the schools of the teachers interviewed, i.e. all teachers have the qualities of a leader. In summary of the aspect of leadership development (self-)development autonomy, it should be noted that teachers try to improve their professional competence both in the qualification seminars and individually, which allows claiming that they seek to be proactive and accept changes. From the perspective of pupils, teachers usually initiate changes in the educational process through innovative lessons, while at the level of their colleagues they initiate changes by organising non-traditional days and by stimulating the colleagues to further develop their skills. As far as the communication aspect is concerned, it can be said that teachers work well together and communicate at all levels, which encourages pupils to achieve good results. However, the study reveals that at the level of colleagues, teachers lack motivation to share their views with the colleagues about experiences and changes that would help improve the training (learning) process.Švietimo akademij