Ugdymo tyrimų raidos tendencijos: istoriniai aspektai

Šiandienei bendrajai mokslo politikai vis dar turi įtakos XX a. Vakarų akademinėje visuomenėje vyravusi scientistinė ideologija. Atkreipiamas dėmesys į šiandienę mokslo politiką, kuri nėra vienareikšmė gamtos ir socialinių mokslų, kurių sričiai priklauso ir edukologija, atžvilgiu. Tokia nuostata, be abejo, yra susijusi su ugdymo mokslo vystymosi galimybėmis Lietuvoje. Straipsnyje atskleidžiamos ugdymo tyrimų raidos tendencijos, problema išryškinama ugdymo mokslinių tyrimų paradigmų atsiradimo, formavimosi ir plėtotės istorijos kontekstu. Siekiant paneigti edukologijai primetamus kaltinimus, straipsnyje pristatomi bendrieji moksliškumo kriterijai, kriterijų taikymo galimybės bei ypatumai ugdymo moksle. Išryškinamas bei pažeidžiamas daugiausiai diskusijų keliantis kriterijus - specifiniai ugdymo tikrovės tyrimo metodai, jų taikymo ypatumai. Tokiu būdu patvirtinama, jog edukologija, iš esmės patyrusi tam tikrų kokybinių lūžių, yra visavertė akademinė disciplina šalia tiksliųjų mokslų