Sporto pedagogų socialinės parengties raida socialinio rengimo kontekstu

Straipsnyje siekiama atskleisti sporto pedagogų socialinės parengties raidą socialinio rengimo kontekstu. Darbe išryškinta studentų (būsimųjų sporto pedagogų) socialinės parengties priklausomybė nuo pedagoginės praktikos kaip vienos iš svarbiausių socialinio rengimo formos. Nustatyta, kad, atlikę pedagoginę praktiką studentai (būsimieji sporto pedagogai), yra statistiškai patikimai socialiai kompetentingesni. Išryškėjo statistiškai patikimi (p < 0,05) skirtumai pagal sporto pedagogų gebėjimą kurti emociškai teigiamus ir dalykinius santykius, susijusius su problemos sprendimu: per antrąją pedagoginę praktiką būsimieji sporto pedagogai labiau siekė solidarumo, lengviau bendravo, dažniau pritarė, siūlė, nurodė veiklos kryptį, dažniau išreiškė savo nuomonę, aiškino