Religinis vyresniųjų paauglių dvasinio tapsmo aspektas

Asmens dvasingumas atsiskleidžia asmeniniuose santykiuose kaip transcendentinė galia. Šiame straipsnyje ketinama apsiriboti tik vienu – religiniu – vyresniųjų paauglių dvasinio tapsmo aspektu. Ištirta 255 septintų, aštuntų ir devintų klasių moksleiviai. Tiriant taikyti nebaigtų sakinių bei emocinių išgyvenimų testai, vertybių aprašai ir išplėstų atsakymų į klausimus metodai .Apie 75 proc. tirtųjų išreiškia pozityvų požiūrį į tikėjimą, Dievą ir Bažnyčią. Tačiau asmenišką santykį su tikėjimu, Dievu ir Bažnyčia išsako 16,6 proc. tirtųjų. Ši proporcija nesikeičia vertinant religinius jausmus, lyginant religinius išgyvenimus su kitais jausmais. Tačiau moksleivių, kurie laiko save indiferentais (18,6 proc.) ar reiškia aktyvų antireliginį nusiteikimą (7,2 proc.), proporcija gerokai sumažėja vertinant savo poelgius. Daugiausia paauglių mano, kad jiems pasiseka ( 40, 7 proc.) ar nelabai pasiseka (37,5 proc.) religingai elgtis. Tai suteikia pagrindo optimistinėms išvadoms dėl paauglių dvasinio tapsmo religinio aspekto