Mokytojų rengimo problemos ir perspektyvos užsienyje ir Lietuvoje

Straipsnio tikslas – išanalizuoti ir palyginti dabartines Vakarų Europos, JAV ir Lietuvos mokytojų rengimo ypatybes, problemas ir ateities perspektyvas. Šiuolaikinis pedagogų rengimas vakarų šalyse vis daugiau kritikuojamas dėl jam būdingos inercijos ir konservatyvumo, pedagogikos teorijos ir praktikos integracijos trūkumo. Lietuvos pedagogų rengimo problemos artimos Vokietijos, Prancūzijos, JAV ir kt. šalių pedagogų analizuojamoms kandidatų tapti pedagogikos studentais atrankos, studijų programų sudarymo ir finansavimo, absolventų bedarbystės problemos. Daugiaplanei ir sudėtingai šiuolaikinio mokytojo rengimo problemai spręsti reikalingas sisteminis požiūris ir veiksmai. Tuo tikslu VPU galėtų imtis iniciatyvos ir kartu su Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoti visų lygių mokytojų rengimą ir su tuo susijusius mokslinius ir metodinius klausimus. Aukštosios mokyklos nesirūpina savo diplomantų rengimu tolesnei veiklai, t. y. dirbti ne pagal profesiją, papildomai mokytis, persikvalifikuoti (bedarbystės atveju). Mokytojų rengimas, nežinant, ar yra jų paklausa, nuostolingas valstybei, šeimai ir kiekvienam absolventui. Kadangi nemaža dalis jaunųjų mokytojų dirba ne pagal profesiją, būtų tikslinga įvertinti tai ir studijuojant suteikti papildomai specializacijas dirbti kitose veiklos srityse, t. y. turėti ryšių su keliais galimais darbdaviais. Pasigendama mokytojų rengimo ideologijos ir politikos