Ar yra praktinė kalbotyros kalba? Bandymas vertikaliai suskirstyti kalbotyros kalbą kaip dalykinę kalbą

Vienas iš dalykinės kalbos teorijos uždavinių yra apibrėžti dalykinės kalbos tyrimo objektą, t. y. nustatyti dalykinės komunikacijos situacijas, kurių kalba yra tiriama. Norint suskirstyti kalbotyros mokslo kalbą kaip dalykinės kalbos atmainą, remiamasi L. Hoffmanno vadinamuoju vertikalaus skirstymo modeliu, pagal kurį išskiriami penki skirtingo dalykiškumo laipsnio sluoksniai. Sluoks­nį laikant tekstų žanrų, kurie kuriami tam tikru tikslu, visuma, išskiriami tokie kalbotyros kalbos sluoksniai: kalbotyros teorijos kūrimo kalba, kalbos aprašymo kalba, kalbotyros mokymo kalba, kalbos praktikos kalba, kalbotyros mokslo populiarinimo kalba, kalbos mokymo kalba. Aprašant atskirus sluoksnius, pateikiami tipiškiausi vokiečių ir lietuvių kalbų tekstų žanrų pavyzdžiai. Iša­nalizavus vokiškų ir lietuviškų kalbotyros tekstų žanrų pavyzdžius, nustatyti vokiečių ir lietuvių kalbotyros kalbų vertikalių sluoksnių bei atskirų tekstų žanrų panašumai ir skirtumai