Konceptualiųjų DIEVO ir JĖZAUS metaforų tinklas Evangelijoje pagal Joną

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Konceptualiosios metaforos tyrimai religiniuose tekstuose – iki šiol dar menkai tyrinėta sritis, galinti suteikti duomenų apie religinės bendruomenės kultūrą, vertybes, ideologiją. Straipsnyje analizuojama šiuolaikinio katalikiško Evangelijos pagal Joną vertimo į lietuvių kalbą (Kavaliauskas 2009) metaforinė kalba, nurodanti į DIEVO ir JĖZAUS konceptus, siekiant aprašyti šiuos konceptus apibrėžiančią konceptualiųjų metaforų sistemą. Tyrimas atliktas vadovaujantis MIP(VU) metodu. Evangelijos pagal Joną metaforinės kalbos analizė parodė, kad DIEVO ir JĖZAUS konceptai apibrėžiami tankiu, viena su kita glaudžiai susijusių konceptualiųjų metaforų tinklu, kurio struktūra pagrįsta pagrindinėmis VIRŠAUS / APAČIOS, ŠVIESOS / TAMSOS, GĖRIO / BLOGIO opozicijomis. Nustatytos kelios pagrindinės konceptualiosios šaltinio sritys, apibrėžiančios tiriamuosius konceptus: tai ŠEIMOS, GALIOS SANTYKIŲ, TEISMO, ŽEMDIRBYSTĖS, FIZINĖS TIKROVĖS šaltinio sritys, susiejamos tekste per konceptualiąsias sąsajas. Dažniausia DIEVO – TĖVO metafora veda į kitus Dievo personifikacijos atvejus: DIEVAS – KARALIUS, DIEVAS – SĖJĖJAS, DIEVAS – VYNININKAS, DIEVAS – PIEMUO. Šios metaforos tarpusavyje jungiamos autoriteto ir galios sąsaja. Tėvo autoritetas ir galia perduodami Sūnui, atėjusiam į šį pasaulį dirbti Tėvo darbų ir paveldinčiam Tėvo vietą šeimoje