Gimstamumo, laimės ir lyčių vaidmenų sąsajos

Šio straipsnio tikslas – pristatyti naujas gimstamumo teorines prieigas, aiškinančias vaikų susilaukimo, laimės bei lyčių vaidmenų, lyčių (ne)lygybės ir (ne)teisingumo sąsajas, atskleisti šių teorinių prieigų ryšį, aptarti galimybes jas jungti, išryškinant jų perspektyvumą jau išplėtotų teorijų kontekste. Pastarųjų kelių dešimtmečių išsivysčiusių šalių neigiami gimstamumo pokyčiai, pasižymintys gimstamumo mažėjimu ir žemu lygiu, neužtikrinančiu kartų kaitos, nuo XX a. devinto dešimtmečio aiškinti remiantis antrojo demografinio perėjimo (ADP) teorija. Tačiau kai kuriose šalyse jau matomo gimstamumo atsigavimo ADP teorija paaiškinti negali. Kaip atsakas į išplėtotų gimstamumo teorijų trūkumus ir prieštaringus gimstamumo pokyčius šiuo metu plėtojamos dvi naujos, tarpusavyje susijusios teorinės perspektyvos – laimės ir lyčių vaidmenų sąsajos su gimstamumo pokyčiais. Šiuos tris dėmesnis integruojanti analitinė perspektyva papildo R. Lesthaeghe’o ir D. van de Kaa pasiūlytas ADP idėjas. Joje plėtojama bei naujai pritaikoma ir P. McDonaldo pasiūlyta teorinė schema, apimanti kintamas gimstamumo ir lyčių lygybės, lyčių teisingumo sąsajas. Kintamų lyčių vaidmenų modelių ir laimės bei gimstamumo kitimas priklauso nuo platesnio konteksto – darbo ir šeimos vaidmenų derinimo galimybių, susijusių su socialine ir šeimos politika bei darbo rinkos lankstumu, į individą ir šeimą orientuotų institucijų prisitaikymo prie kintamų lyčių vaidmenų. Dėl institucijų neprisitaikymo lyčių vaidmenų modelių kaita, pereinant nuo tradicinio prie egalitarinio lyčių vaidmenų modelio, yra „įstrigusi“ pereinamajame etape, pasireiškiančiame normatyvine sumaištimi, darbo ir šeimos vaidmenų derinimo konfliktu, dėl struktūrinių suvaržymų ribojančiu prokreacinių lūkesčių realizaciją. Pagrindinė dviejų teorijų junginio ir naujas gimstamumo pokyčių aiškinimo galimybes suteikiančios kompleksinės teorinės perspektyvos idėja – žemas gimstamumo ir laimės lygis yra pasikeitusių lyčių vaidmenų preferencijų ir struktūrinių galimybių neatitikimo padarinys, kai institucijos negeba prisitaikyti prie kintamų lyčių vaidmenų