AR UNIVERSITETAI GALI IŠNAUDOTI STUDENTŲ – SKAITMENINIŲ ČIABUVIŲ – POTENCIALĄ?

Tyrimo idėja kilo analizuojant pirmo kurso studentų pasiekimus. Studentai vangiai bendravo uni­versiteto intraneto erdvėje, atsiųsdavo atliktas užduotis ne ten, kur buvo nurodyta, nepastebėdavo kalendoriaus pranešimų, dėstytojų pranešimus pastebėdavo tik po kelių dienų. Empirinis tyrimas parodė, kad pirmo kurso studentai (skaitmeniniai čiabuviai) gana nenoriai palieka komforto zonas „Facebook“ ir panašiuose socialiniuose tinkluose, kad pasinaudotų specialių mokymuisi skirtų virtualių aplinkų galimybėmis, taip pat ir universiteto virtualias mokymosi aplinkas. Straipsnis parengtas remiantis mokslinės literatūros analize ir empiriniu tyrimu. Tyrimo duomenys surinkti trijuose universitetuose remiantis kokybinio ir kiekybinio tyrimo metodologija, tačiau, atsižvelgiant į apribojimus, straipsnyje pristatomas pilotinis tyrimas. Probleminis klausimas. Studentai – SČ – taiko savo kasdienėje (laisvalaikio) veikloje informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (IKT) grindžiamus įrankius. Vadinasi, tai jiems patrauklu. Ar IKT grindžiami įrankiai, taikomi studijoms, yra patrauklūs studentams? Kaip jie vertina virtualią komunikavimo ir grupinio darbo aplinką universitete? Tyrimo tikslas atskleisti ne technologijos ir fizinių mokslų krypčių studijų studentų - SČ - požiūrį į interneto įrankius ir jų naudojimą studijoms. Išvados: studentai (SČ) vangiai naudoja internetu (arba IKT) grindžiamus įrankius skirtus mokymuisi studijose – dažniau studijoms jie linkę naudoti socialinius tinklus; studentams kartais nepavyksta konceptualizuoti IKT grindžiamus įrankius, kaip tinkamus mokymuisi ir jie virtualios universiteto aplinkos nevertina kaip sudėtinės realaus universiteto dalies; patyrusio dėstytojo vaidmuo studijose išlieka svarbus ir reikšmingas bent tam tikrą laiką dabar ir ateityje ne tik studentams bet ir jauniems karjerą pradedantiems dėstytojams