Lokalizuojamųjų programinės įrangos išteklių metainformacijos formalizavimo metodas

Programinės įrangos lokalizavimas – vienas svarbesnių veiksnių kompiuterių taikymo srityje. Pasaulyje beveik sutartinai išskiriami du lokalizavimo komponentai: programos adaptavimas (lokalės elementų pritaikymas) ir dialogų (pranešimų, meniu užrašų ir kt.) vertimas ir adaptavimas. Straipsnyje nagrinėjama, kaip būtų galima paspartinti dialogų tekstų vertimą ir pagerinti lokalizacijų kokybę. Tai ypač reikalinga lokalizuojant internetinę programinę įrangą, kai dažnai tenka rengti naujas programos versijas, daryti atnaujinimus. Siūloma remtis formaliosiomis atributinėmis gramatikomis ir jomis aprašyti lokalizuojamuosius išteklius, per atributus įtraukiant lokalizavimo požiūriu naudingą kontekstinę informaciją. Aptariamas programinės įrangos išteklių parengimas lokalizuoti, lokalizuojamųjų išteklių struktūra, pateikimo formatai, ypatumai. Straipsnio pabaigoje pateikiami lokalizuojamųjų išteklių formaliosios gramatikos sudarymo bendrieji principai. Formalization of Software Localizable Resources’ Meta-Information Tatjana Jevsikova, Valentina Dagienė Summary Software localization is one of important tasks to ensure successful computer users’ experience. Many experts identify two main components of software localization: 1) software adaptation (locale items and their adjustment to suit target language and culture) and 2) translation and adaptation of the dialog elements (program’s messages, menu items, dialog boxes and their controls, etc.). The paper discusses how translation and adaptation of the dialog’s text can be accelerated and how to raise the quality of software product localization. This is especially important when we deal with internet software which is frequently updated, and localizers must rapidly update their localization, translating new text strings which usually lack information on their context in the program’s graphical user interface. We also discuss the main features and common structure of localizable software resources, their formats and preparation for localization. As a result, we suggest to apply a modifi ed formalism of attribute grammars to describe localizable resources, taking graphical user interface as a basic grammar structure, localizable strings and their parts as terminal symbols, and using attributes to add important metainformation and context to the resources. The main principles of creation of such attribute grammars are presented